VHD ir VHDX failai skamba panašiai, tačiau jie turi keletą pagrindinių skirtumų, apie kuriuos turėtumėte žinoti prieš naudodami.
Key Takeaways
- VHD ir VHDX yra dviejų tipų virtualaus disko failai, naudojami virtualizacijos aplinkose virtualiems standžiojo disko diskams atvaizduoti. VHD yra senesnis formatas, o VHDX yra naujesnis.
- VHDX turi tam tikrų pranašumų, palyginti su VHD, pvz., didesnį maksimalų 64 TB disko dydį, geresnį našumą naudojant šiuolaikinę aparatinę įrangą ir tokias funkcijas kaip apsauga nuo duomenų sugadinimo. Tačiau VHDX nėra plačiai palaikoma trečiųjų šalių virtualizacijos programinės įrangos, todėl ji naudojama tik Hyper-V.
- Ar naudoti VHD, ar VHDX, priklauso nuo jūsų poreikių ir prioritetų. Jei naudojate Hyper-V, VHDX yra geresnis pasirinkimas dėl naujesnių ir saugesnių funkcijų. Tačiau jei jums svarbus suderinamumas su trečiosios šalies virtualizacijos programine įranga, VHD yra plačiai palaikomas formatas, kurį galima naudoti bet kurioje virtualioje mašinoje.
VHD ir VHDX yra du dažniausiai naudojami virtualios mašinos disko vaizdo failų formatai, naudojami kompiuterio standžiajam diskui virtualizuoti. Visų pirma naudojami su Microsoft Hyper-V virtualizacijos platforma, abu disko vaizdo formatai skamba panašiai, tačiau turi keletą esminių skirtumų, kuriuos turėtumėte žinoti prieš paleisdami virtualią mašiną.
Kas yra VHD?
Pirmiausia pradėsime paaiškinti senesnį iš šių dviejų formatų – VHD.
VHD reiškia Virtualus kietasis diskas ir yra failo formatas, naudojamas virtualiam standžiajam diskui pavaizduoti. Iš esmės tai yra disko vaizdo failo formatas, apimantis visą virtualizuoto standžiojo disko turinį. VHD failai daugiausia naudojami virtualizacijos aplinkose, kur jie imituoja fizinių standžiųjų diskų funkcionalumą virtualiose mašinose. VHD failai gali saugoti operacinę sistemą, programas ir duomenis, todėl jie yra neatsiejama virtualizacijos technologijų dalis, ir šios VM naudoja ir atpažįsta šiuos failus kaip tikrus aparatūros diskus – galite juos prijungti, atjungti ir saugoti kitus failus juos.
Tai formatas, kurį pirmą kartą sukūrė bendrovė „Connectix“ dar 2003 m., o bendrovė nuo 2005 m. leido failo specifikacijas naudoti trečiosioms šalims. Formatą daugiausia naudojo „Microsoft“ savo virtualiam kompiuteriui ir vėliau jos „Hyper-V“ virtualizacijos platforma, bet jį taip pat naudoja trečiųjų šalių virtualizacijos programos pvz., „Virtualbox“ ir „VMware“.
Kas yra VHDX?
Kita vertus, VHDX iš esmės yra tik naujesnė VHD versija. „Microsoft“ nusprendė išleisti tam tikrą VHD įpėdinį, kuris galėtų pašalinti kai kuriuos VHD trūkumus ir problemas, taip pat padaryti jį lankstesnį. Šiuo metu „Microsoft“ naudoja VHDX failus „Hyper-V“, tačiau skirtingai nei VHD, VHDX nėra plačiai palaikoma trečiosios šalies virtualizacijos programinės įrangos. Rašymo metu „Virtualbox“ ir „VMware“ nurodo vartotojams konvertuoti savo VHDX failus į VHD, jei jie nori juos naudoti savo virtualiose mašinose.
VHDX pirmą kartą buvo įdiegtas 2012 m., kai buvo paleista „Windows 8“ ir „Windows Server 2012“, ir nuo tada tapo pagrindiniu visos „Microsoft“ virtualizacijos formatu.
Kuo skiriasi VHD ir VHDX?
Yra keletas skirtumų tarp VHD ir VHDX. Iš karto pastebimas didžiausias disko dydis. VHD leidžia naudoti iki 2 TB diskus, o VHDX – iki 64 TB. Nors vargu ar jums tiek prireiks, nebent esate verslo naudotojas, tai gali padėti, jei virtualioje mašinoje norite daugiau nei 2 TB.
Taip pat yra keletas kitų skirtumų. VHDX failai palaiko didesnius blokų dydžius ir geresnį našumą, ypač naudojant modernią aparatinę įrangą ir programas su pažangiomis saugojimo funkcijomis. VHDX failai taip pat yra atsparesni, įskaitant tokias funkcijas kaip apsauga nuo duomenų sugadinimo elektros energijos tiekimo sutrikimo metu ir „žurnalo“ mechanizmas, leidžiantis sekti pokyčius, kol jie nėra įsipareigoję failą.
Kadangi tai patobulinta VHD versija, VHDX neigiamų aspektų tikrai nėra. Tačiau vienas trūkumas, kurį paminėtume, yra tai, kad „Hyper-V“ iš tikrųjų galite naudoti tik VHDX failus, o dauguma trečiųjų šalių virtualizacijos programinės įrangos jų dar nepalaiko.
VHD vs. VHDX: kuris iš jų yra geresnis?
Jei ketinate naudoti „Hyper-V“, tada VHDX yra nieko gero. Tai naujesnis formatas, lankstiausias ir saugiausias bei turintis daugiausiai funkcijų. Tačiau faktas, kad jis beveik nesuderinamas su trečiosios šalies virtualizacijos programine įranga, reiškia, kad jūs apsiribojate tik Hyper-V tokiu formatu.
Kita vertus, VHD yra senesnis formatas. Vis dėlto tai taip pat plačiai dokumentuota ir naudojama iš esmės visoje virtualizacijos programinėje įrangoje, taigi, jei turite VHD failą, galite jį naudoti bet kurioje virtualioje mašinoje.
Pagrindiniai VHD ir VHDX skirtumai yra susiję su tuo, ką labiausiai vertinate: naudojant naujesnę specifikaciją arba failų saugojimą specifikacijoje, kurią galima naudoti trečiosios šalies programinėje įrangoje. Tai tikrai priklauso nuo jūsų. Taip pat turėtume paminėti, kad be VHD ir VHDX yra ir kitų formatų, įskaitant „VMware“ VMDK failus ir „VirtualBox“ VDI failus, todėl svarbu, kas jums tinka geriau.