Ar „Google Chrome“ jūsų klauso?

Buvo įtarimų, kad populiari žiniatinklio naršyklė „Google Chrome“ gali klausytis ir jūsų medijos, ir jūsų, todėl kai kurios iš jų kuria sąmokslo teorijas, kad pritrauktų daugiau rėmėjų. Labai svarbu ištirti, ką „Google Chrome“ veikia fone, ir nustatyti, ar ji stebi jūsų veiklą.

Kadangi ši problema turi įtakos kiekvieno saugumui ir privatumui, svarbu ją atidžiau.

„Google Chrome“ ir „Chromium“ projektas

„Chromium“ yra atvirojo kodo žiniatinklio naršyklės platformos projektas, kurį sukūrė „Google“. „Google“ dirbančių kūrėjų komanda sukūrė „Chromium“ pagal BSD licenciją. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti greitą ir patikimą interneto naršyklę. „Google“ naudoja pagal šį projektą sukurtą atvirojo kodo programinę įrangą, jei tai leidžia licencija, ir prideda jos patentuotų komponentų, kad sukurtų „Google Chrome“ žiniatinklio naršyklę.

„Chromium“ projektą naudoja ne tik „Google Chrome“, bet ir daugybė kitų programų bei bibliotekų, tokių kaip „Yandex Browser“, „Qt Web Engine“ ir kt. Be to,

įvairūs Linux platinimai pvz., „Debian“ ir „Ubuntu“ turi žiniatinklio naršyklės paketą „Chromium“, kuris yra panašus į „Chromium“ projektą, bet skiriasi nuo „Google Chrome“.

„Google Chrome“ nėra nemokama programinė įranga. Tačiau naudodami „Chromium“ programą, kuri pateikiama su „Linux“ platinimais, o ne „Google Chrome“, galite išvengti „Google“ pridėtų patentuotų komponentų.

Kaip buvo nustatyta problema?

2015 m. gegužės 26 d. Yoshino Yoshihito parengė klaidų ataskaitą apie „Debian“ klaidų sekimo sistema. Šioje klaidų ataskaitoje jis apibendrino, kad atnaujinus Chromium programą į 43 versiją, sistema atsisiuntė plėtinį pavadinimu „Chrome Hotword Shared Module“ be Yoshihito sutikimo ir kai „Yoshihito“ įėjo chrome://voicesearch naršyklės adreso juostoje norėdami gauti papildomos informacijos apie plėtinį, nurodė, kad turi leidimą „Garso fiksavimas Leidžiamas“, todėl turi prieigą prie mikrofono.

Po šios klaidos ataskaitos paskelbimo daug žmonių pasidalino informacija, patvirtinančia tą pačią situaciją. Taigi, ką visa tai reiškia ir kur prasideda mūsų problema?

Ką mes žinome apie „Google Voice Search“ technologiją?

Greičiausiai savo kompiuteryje ar mobiliajame telefone išbandėte Google paieškos balsu funkciją. Ši funkcija pradeda veikti, kai paspaudžiate mygtuką, nurodantį, kad norite atlikti paiešką balsu, arba kai telefone atidarote specialią tam skirtą programą.

„Google“ serveriai įrašo ir analizuoja jūsų balsą iš mikrofono ir lygina jį su anksčiau išsaugotais šablonais. Šiuo metu pažangių kalbos atpažinimo funkcijų paleidimas tiesiogiai asmeniniame kompiuteryje ar mobiliajame telefone nėra praktiškas. Todėl analizei neišvengiama naudoti debesies pagrindu veikiančių serverių grupes.

Google naudoja dirbtinių neuroninių tinklų modelius, kuriuos įkvėpė informacijos apdorojimo metodas žmogaus smegenyse, kad geriau suvoktų balso atpažinimo sistemoje įrašytą balso modelį technologija.

„Google“ naudojasi didžiulių duomenų, įskaitant anksčiau analizuotą žiniatinklio turinį ir dažnai ieškomas užklausas, pranašumus, kad pagerintų kalbos atpažinimo procesą naudojant N-gramų modelį. N-gramų modelis buvo sukurtas tiems atvejams, kai tikimybė, kad N-asis žodis bus žinomas, pagrįsta ankstesniais (N-1) žodžiais. Pavyzdžiui, jei po dviejų žodžių, pvz., „popiečio arbata“, yra trečias žodis, tikimybė, kad šis žodis bus „matematika“ arba „pusryčiai“, skiriasi. Kad padidintume sėkmės procentą numatant trečiąjį pavyzdyje esantį žodį, mums reikia duomenų, kad galėtume pateikti 3 gramų modelį.

Pagal „Google“ pateikti skaičiai2012 m. jis naudojo 5 gramų modelį (t. y. iki penkių žodžių iš eilės) ir iš viso apie 12 milijardų N gramų rinkinių kalbos atpažinimo technologijai. Nors negaliu būti tikras, kokį lygį šie skaičiai pasiekė šiandien, galiu manyti, kad jie gerokai išaugo. Be to, verta paminėti, kad tai nėra statinis modelis ir toliau mokomasi.

Ši informacija reikalinga norint suprasti, kodėl įrašytas balsas siunčiamas į „Google“ serverius. Algoritmai, kurie toliau mokosi pirmiau minėtų didelių duomenų rinkinių, gali greitai reaguoti, tačiau tai įmanoma tik veikiant keliuose serveriuose. Net jei jūsų asmeniniai kompiuteriai kada nors pasieks reikiamą apdorojimo galią, „Google“ visada turės pranašumą, nes jūs neturite analizei reikalingų didelių duomenų bazių.

Ar paieška balsu tikrai kenkėjiška?

Balso paieška ilgą laiką buvo „Google“ produktas, tačiau naudojant „Google Chrome“ 43 ir naujesnę versiją, šis procesas buvo žengtas dar labiau ir palaikomas nauju modeliu, pavadintu „OK Google“. Ši funkcija veikia, kai įeinate į savo naršyklės pagrindinį „Google“ puslapį arba atidarote naują skirtuką „Google Chrome“, kad patektumėte į adresą. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai pasakyti žodžius, kurių norite ieškoti, ištarę OK Google. Taigi, užuot spustelėję specialų mygtuką, norėdami atlikti paiešką balsu, suaktyvinkite kalbos atpažinimo procesas ištardami žodžius OK Google. Naudodami OK Google galite užduoti keletą įdomių ir naudingų klausimų, o tai galiausiai palengvina jūsų gyvenimą.

Kad ši funkcija veiktų, jūsų sistema turi nuolat klausytis aplinkos garsų ir užfiksuoti OK Google raktinį žodį. Analizė čia atliekama jūsų kompiuteryje, nes žodžių skaičius yra tik du ir jame yra konkretus garso raštas, o jokie duomenys nesiunčiami į „Google“ serverius. Tačiau kitai analizei reikalingi serveriai. Todėl būdas greičiau ieškoti – nuolat jūsų klausytis. Be to, šio klausymosi metu negaunate pranešimo, kad mikrofonas yra naudojamas.

Išleidus „Google Chrome“ 46 versiją, „OK Google“ funkcijos nebeliko. Taigi, ar ją pakeitė kita technologija, o jei pakeitė, kiek ši technologija mums kenkia, ar galime pasitikėti „Google“?

Net jei sakoma, kad „Google“ yra viena saugiausių technologijų kompanijų pasaulyje, piktybiški įsilaužėliai randa stiprią tokios technologijos silpnybę, gali ja pasinaudoti. Dėl to tokia technologija gali veikti taip, kad tam tikriems žmonėms norimu laiku įjungiamas aplinkos klausymas ir likusį laiką veikia įprastai.

Taip pat Google privatumo politika teigia, kad „Google“ naudoja vartotojų balsus balso atpažinimo technologijoms kurti. Žinoma, šiuos balsus gali žinoti tik „Google“. Arba „Google“ netgi gali ją panaudoti, kad sugautų nusikaltėlius su policija. Tačiau paprasti civiliai vartotojai turėtų žinoti apie tai.

Taigi, ką mes galime padaryti?

„Google“ yra tikrai galinga įmonė, kuri sugebėjo valdyti technologijas. Jame taip pat yra beveik visas žiniatinklio srautas pasaulyje. Tai daro jį supergalia. „Google“ yra viena iš daugelio balso analizės ir balso paieškos algoritmų, kurie vystėsi bėgant metams, investuotojų. Štai kodėl svarbu abejoti, ar „Google Chrome“ jūsų klauso.

Nes už tokių didelių įmonių slypi rimtos finansinės investicijos, valstybės parama, viešai parduodamos akcijos. Čia reikia apsisaugoti, o ne laukti, kol tokios didelės įmonės jus apsaugos. Štai kodėl visada galite kreiptis į nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą.