Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, yra puikūs, tačiau yra keletas priežasčių, dėl kurių turėtumėte tai, ką perskaitėte, vertinti su žiupsneliu druskos.
AI keičia pasaulį tokį, kokį mes jį žinome, o jo poveikis jaučiamas visose pramonės šakose. Tačiau nebūtinai visi šie pokyčiai yra teigiami. Nors dirbtinis intelektas daugelyje sričių siūlo įdomių naujų galimybių, negalime ignoruoti fakto, kad jam trūksta įgimto moralinio kompaso arba faktų tikrinimo sistemos, kuri padėtų priimti sprendimus.
Štai kodėl jūs visada turėtumėte patikrinti faktus viską, kas jums sakoma, nes pasaulis tampa labiau orientuotas į AI. Tam tikri AI įrankiai gali manipuliuoti informacija, visiškai neteisingai suprasti kontekstą ir tuo pat metu būti neteisūs, todėl aklai pasitikėti AI yra bloga idėja.
1. AI gali neabejotinai klysti
Žmonės vis labiau pasitiki AI pokalbių robotai, skirti tokioms užduotims kaip rašymas, planuoti susitikimus ir net priimti svarbius sprendimus. Tačiau šių pokalbių robotų patogumas dažnai kainuoja daug – jie gali būti neabejotinai klaidingi.
Norėdami tai iliustruoti, paprašėme ChatGPT papasakoti apie pirmąją knygą, skirtą mokytis Python. Štai kaip ji sureagavo:
Ar supratote klaidą? Kai dėl to paskambinome „ChatGPT“, jis greitai pasitaisė. Deja, nors ji pripažino savo klaidą, tai rodo, kaip AI kartais gali būti visiškai klaidingas.
AI pokalbių robotai turi ribotą informaciją, tačiau yra užprogramuoti reaguoti bet kuriuo būdu. Jie remiasi savo mokymo duomenimis ir taip pat gali būti iš jūsų sąveikos su mašininiu mokymusi. Jei dirbtinis intelektas atsisako reaguoti, jis negali mokytis ar pasitaisyti. Štai kodėl AI kartais tikrai klysta; mokosi iš savo klaidų.
Nors šiuo metu tai tik AI prigimtis, galite pamatyti, kaip tai gali tapti problema. Daugelis žmonių netikrina savo „Google“ paieškų faktų, taip pat ir su tokiais pokalbių robotais kaip „ChatGPT“. Tai gali sukelti dezinformaciją, o mes jau turime daug jos, todėl pereiname prie antrojo punkto.
2. Juo galima lengvai manipuliuoti informacija
Ne paslaptis, kad dirbtinis intelektas gali būti nepatikimas ir linkęs į klaidas, tačiau vienas klastingiausių jo bruožų yra polinkis manipuliuoti informacija. Problema ta, kad dirbtinis intelektas neturi niuansų supratimo apie jūsų kontekstą, todėl jis keičia faktus, kad atitiktų savo tikslus.
Būtent taip atsitiko su „Microsoft“ „Bing Chat“. Vienas vartotojas socialiniame tinkle „Twitter“ paprašė naujojo „Avataro“ filmo rodymo laiko, tačiau pokalbių robotas atsisakė pateikti informaciją, teigdamas, kad filmas dar nebuvo išleistas.
Žinoma, galite lengvai tai nurašyti kaip klaidą arba vienkartinę klaidą. Tačiau tai nekeičia fakto, kad šie AI įrankiai yra netobuli, todėl turėtume elgtis atsargiai.
3. Tai gali trukdyti jūsų kūrybiškumui
Daugelis profesionalų, tokių kaip rašytojai ir dizaineriai, dabar naudoja dirbtinį intelektą, kad padidintų efektyvumą. Tačiau svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas turėtų būti laikomas įrankiu, o ne nuoroda. Nors pastarasis tikrai skamba viliojančiai, jis gali smarkiai paveikti jūsų kūrybiškumą.
Kai AI pokalbių robotai naudojami kaip nuoroda, žmonės linkę kopijuoti ir įklijuoti turinį, o ne generuoti unikalių idėjų. Šis požiūris gali atrodyti viliojantis, nes sutaupo laiko ir pastangų, tačiau neįtraukia proto ir neskatina kūrybiško mąstymo.
Pavyzdžiui, dizaineriai gali naudokite Midjourney AI kurdami meną, tačiau pasikliaujant vien AI gali būti apribotas kūrybiškumas. Užuot ieškoję naujų idėjų, galite atkartoti esamus dizainus. Jei esate rašytojas, galite tyrimams naudokite „ChatGPT“ ar kitus AI pokalbių robotus, bet jei naudosite jį kaip nuorodą turiniui generuoti, jūsų rašymo įgūdžiai sustings.
AI naudojimas papildant savo tyrimus skiriasi nuo vien tik pasikliavimo juo kuriant idėjas.
4. AI gali būti lengvai piktnaudžiaujama
AI atnešė daugybę laimėjimų įvairiose srityse. Tačiau, kaip ir naudojant bet kurią technologiją, taip pat kyla netinkamo naudojimo pavojus, kuris gali sukelti siaubingų pasekmių.
AI gebėjimas žeminti, priekabiauti, įbauginti ir nutildyti asmenis tapo dideliu susirūpinimu. Piktnaudžiavimo dirbtiniu intelektu pavyzdžiai yra gilių padirbinių kūrimas ir Denial of Service (DoS) atakos, be kita ko.
Dirbtinio intelekto sukurtų gilių klastotės naudojimas kuriant atviras nieko neįtariančių moterų nuotraukas yra nerimą kelianti tendencija. Kibernetiniai nusikaltėliai taip pat naudoja AI pagrįstas DoS atakas, kad neleistų teisėtiems vartotojams pasiekti tam tikrų tinklų. Tokios atakos tampa vis sudėtingesnės ir jas sunku sustabdyti, nes jos pasižymi panašiomis į žmones savybėmis.
Dirbtinio intelekto, kaip atvirojo kodo bibliotekų, galimybių prieinamumas leido kiekvienam pasiekti tokias technologijas kaip vaizdo ir veido atpažinimas. Tai kelia didelę kibernetinio saugumo riziką, nes teroristinės grupuotės gali panaudoti šias technologijas teroristiniams išpuoliams rengti
5. Ribotas konteksto supratimas
Kaip minėta anksčiau, AI turi labai ribotą konteksto supratimą, o tai gali būti didelis iššūkis priimant sprendimus ir sprendžiant problemas. Net jei AI pateikiate kontekstinę informaciją, ji gali nepastebėti niuansų ir pateikti netikslią arba neišsamią informaciją, dėl kurios gali būti padarytos neteisingos išvados ar sprendimai.
Taip yra todėl, kad dirbtinis intelektas veikia pagal iš anksto užprogramuotus algoritmus, kurie duomenims analizuoti ir apdoroti remiasi statistiniais modeliais ir modelio atpažinimu.
Pavyzdžiui, apsvarstykite pokalbių robotą, kuris yra užprogramuotas padėti klientams pateikti užklausas apie produktą. Nors pokalbių robotas gali atsakyti į pagrindinius klausimus apie produkto savybes ir specifikacijas, gali sunku teikti asmeninius patarimus ar rekomendacijas, pagrįstas unikaliais kliento poreikiais ir pageidavimais.
6. Tai negali pakeisti žmogaus sprendimo
Ieškant atsakymų į sudėtingus klausimus arba priimant sprendimus, pagrįstus subjektyviomis nuostatomis, pasikliauti vien AI gali būti rizikinga.
Prašyti dirbtinio intelekto sistemos apibrėžti draugystės sąvoką arba pasirinkti vieną iš dviejų dalykų, remiantis subjektyviais kriterijais, gali būti bergždžia užduotis. Taip yra todėl, kad dirbtinis intelektas neturi galimybės atsižvelgti į žmogaus emocijas, kontekstą ir neapčiuopiamus elementus, būtinus tokioms sąvokoms suprasti ir interpretuoti.
Pavyzdžiui, jei AI sistemos paprašysite pasirinkti vieną iš dviejų knygų, ji gali rekomenduoti tą, kurioje yra didesnė įvertinimų, tačiau neatsižvelgiama į jūsų asmeninį skonį, skaitymo nuostatas ar tikslą, kuriam jums reikia knyga.
Kita vertus, recenzentas gali pateikti išsamesnę ir asmeniškesnę knygos apžvalgą, įvertindamas jos literatūrinė vertė, atitikimas skaitytojo interesams ir kiti subjektyvūs veiksniai, kurių negalima išmatuoti objektyviai.
Būkite atsargūs su dirbtiniu intelektu
Nors AI pasirodė esąs neįtikėtinai galingas įrankis įvairiose srityse, būtina žinoti jo apribojimus ir galimus šališkumus. Aklai pasitikėti dirbtiniu intelektu gali būti rizikinga ir turėti reikšmingų pasekmių, nes technologija dar tik pradeda formuotis ir toli gražu nėra tobula.
Svarbu prisiminti, kad dirbtinis intelektas yra įrankis, o ne žmogaus kompetencijos ir sprendimų pakaitalas. Todėl stenkitės jį naudoti tik kaip priedą prie tyrimų, bet nepasikliaukite vien juo priimdami svarbius sprendimus. Jei žinote trūkumus ir atsakingai naudojate dirbtinį intelektą, turėtumėte būti saugiose rankose.
