OpenBSD vs. FreeBSD: koks skirtumas, kuris yra geriausias?

Key Takeaways

• „OpenBSD“ ir „FreeBSD“ diegimo procesai skiriasi, o OpenBSD turi didesnę kompiuterio patirtį ir spartietišką sąsają, o „FreeBSD“ turi labiau patobulintą diegimo programą.
• OpenBSD yra orientuotas į saugumą ir yra žinomas dėl savo įsipareigojimo užtikrinti kodo teisingumą. Kita vertus, „FreeBSD“ yra bendros paskirties sistema, turinti energijos „dot-com“ infrastruktūrą.
• FreeBSD turi geresnę dokumentaciją, įskaitant gerai parašytą vadovą, kuris yra ir nuoroda ekspertams, ir įvadas pradedantiesiems. OpenBSD dokumentacija labiau skirta ekspertams ir vizualiai įsišaknijusi 1990-aisiais.

„OpenBSD“ ir „FreeBSD“ yra į serverį orientuotos originalios „Berkeley Software Distribution“ arba BSD, sukurtos UC Berkeley, palikuonys nuo aštuntojo dešimtmečio pabaigos iki dešimtojo dešimtmečio.

Kaip populiarūs atvirojo kodo projektai, jie turi tam skirtus dalykus kaip Linux alternatyvas. Kuo jie skiriasi ir kuris iš jų gali būti jums tinkamas?

Diegimo procesas: OpenBSD vs. FreeBSD

Abu OpenBSD ir FreeBSD turėti diegimo programas, kurios leidžia skaidyti ir įdiegti šias sistemas kompiuteryje, panašiai kaip ir Linux platinimuose. Vis dėlto abiejų OS diegimo patirtis labai skiriasi.

OpenBSD reikalauja daug kompiuterio patirties, o sąsaja yra gana spartietiška. Atsisiunčiate diegimo vaizdą iš svetainės, kaip tai darytumėte naudodami „Linux“, ištraukite jį į žiniasklaidą, ir paleiskite mašiną.

Kai jūsų mašina paleidžiama, jus pasitinka konsolė. Nėra jokio grafinio diegimo ar tiesioginės medijos, kurią gautumėte naudodami pagrindinį „Linux“ platinimą. Diegimo programą paleidžiate iš terminalo ir atsakote į klausimus apie tai, kokią klaviatūrą naudojate ir savo regioną.

Jei padarote klaidą, viskas, ką galite padaryti, tai pataikyti Ctrl + C ir pradėkite iš naujo. Diegimo programa yra panaši į ekspertams skirtus platinimus, tokius kaip Arch arba Gentoo.

Po to jūs pasirenkate, kuriuos „failų rinkinius“ norite įtraukti į sistemą. Kūrėjai rekomenduoja numatytuosius nustatymus pirmą kartą besinaudojantiems vartotojams. Tada sukonfigūruosite pagrindinį slaptažodį ir visus kitus norimus vartotojus. Tada ateina tiesos akimirka, kai paleidžiate naują OS.

„FreeBSD“ diegimo programa yra panaši, bet labiau nušlifuota. Vis dėlto jis vis dar pagrįstas tekstu. Jei kada nors 90-aisiais įdiegėte žaidimus MS-DOS sistemoje, FreeBSD diegimo programa atrodys pažįstama.

Jis taip pat padės jums nustatyti „FreeBSD“ įrenginį, pavyzdžiui, suformatuoti skaidinius, kuriuos „FreeBSD“. skambučiai „skilteles“, programinės įrangos parinkimas, interneto ryšio nustatymas ir vartotojų bei laiko nustatymas zonos.

Netgi atrodo, kad ji yra draugiškesnė, FreeBSD diegimo programa, kaip ir OpenBSD, taip pat yra susipažinusi su Unix tipo operacinėmis sistemomis.

FreeBSD turi pranašumą prieš OpenBSD, nes turi intuityvesnę diegimo programą, kurią galite sumaišyti be vadovo, jei anksčiau buvote įdiegę OS.

Naudojimas ir programos

„OpenBSD“ ir „FreeBSD“ šaknys yra 386BSD projekte, skirto BSD kodų bazei perkelti į „Intel 80386“ procesorius, tačiau jie skirti dviem skirtingoms rinkoms.

OpenBSD įkūrė Theo De Raadt po kelių nesutarimų tarp jo ir kitų NetBSD kūrėjų. Pats NetBSD buvo dar viena 386BSD atšaka.

OpenBSD pretenzija į šlovę yra jos dėmesys saugumui. Oficialioje projekto svetainėje 2023 m. rugsėjo mėn. teigiama, kad numatytojoje instaliacijoje „per labai ilgą laiką“ buvo rastos tik dvi nutolusios skylės.

Dešimtajame dešimtmetyje OpenBSD iš pradžių buvo populiarus maršrutizatoriams ir šliuzams kurti nuo nulio, dažnai su naudotomis dalimis. Nors speciali aparatinė įranga yra daug labiau paplitusi, nes interneto paslauga tapo labiau konsoliduota ir profesionalesnė, OpenBSD ir toliau sutelkia dėmesį į saugumą, pabrėždamas kodo teisingumą.

OpenBSD įsipareigojimas techninei kokybei tikriausiai yra priežastis, dėl kurios komponentai, kurie buvo perkelti į kitas sistemas, pvz., OpenSSH ir tmux, tapo plačiai populiarūs už OpenBSD ekosistemos ribų. „OpenSSH“ netgi yra įdiegtas pagal numatytuosius nustatymus „Windows 10“ ir „Windows 11“.

Kita vertus, „FreeBSD“, nepaisant to, kad kūrėjai daugiausia dėmesio skiria serverio naudojimui, yra labiau vertinami kaip bendros paskirties sistema.

Kaip ir „OpenBSD“, „FreeBSD“ buvo populiari OS, skirta „dot-com“ infrastruktūrai maitinti 90-ųjų interneto bumo metu. „Yahoo“ buvo žinomas tuo, kad savo klestėjimo laikais labai pasitikėjo „FreeBSD“, o „Netflix“ „Open Connect“ turinio pristatymo tinklas tvarko daugybę besaikio žiūrėjimo seansų.

Dokumentacijos kokybė

Tiek OpenBSD, tiek FreeBSD saugo savo sistemų dokumentus.

OpenBSD dokumentacija labai panaši į likusią sistemą: glausta ir skirta ekspertams. Vizualiai projekto svetainė yra tvirtai įsišaknijusi 1990-aisiais, tačiau nepaisant paprastai įnoringų OpenBSD leidimų temų.

Be savo puslapių, OpenBSD palaiko „DUK“ skyriai kurie patys savaime prilygsta žinynams. Tai apima nedideles smulkmenas, tokias kaip sistemos montavimas ir apsauga.

FreeBSD požiūris į dokumentaciją yra labiau nušlifuotas. „FreeBSD“ turi gerai parašytus puslapius, tačiau geriausia sistemos savybė gali būti Vadovėlis. Tai pakankamai informatyvi, kad būtų naudojama kaip nuoroda patyrusiems vartotojams, tačiau paaiškinama pakankamai pagrindinių sąvokų tiems, kurie galbūt neturi tiek daug patirties dirbant su Unix panašiomis sistemomis.

FreeBSD laimi savo dokumentacijos kokybe, palyginti su OpenBSD.

Ugniasienės diegimas

Tiek OpenBSD, tiek NetBSD skatina saugumą, o vienas iš būdų tai padaryti yra sukurti ugniasienę.

Atsižvelgiant į OpenBSD saugumo akcentą, projektas sukūrė savo užkardos programą pf, skirtą paketų filtrui. Kaip ir kiti komponentai, PF buvo plačiai perkeltas į kitas sistemas. PF yra „macOS“ dalis, kurios dalis yra pagrįsta „FreeBSD“.

Kaip ir OpenBSD atveju, FreeBSD naudoja PF kaip vieną iš pagrindinių ugniasienės programų, tačiau yra ir IPFW bei IPFILTER. FreeBSD vadovas daugiausia vietos skiria PF, tačiau perspėja, kad jų perkelta versija ir OpenBSD labai skiriasi.

Abiejų sistemų ugniasienės sukonfigūravimas užtrunka šiek tiek laiko ir žinių, kad jos veiktų kaip laikinasis maršruto parinktuvas. „OpenBSD“ turi pranašumą žmonėms, pasiryžusiems sukurti „pasidaryk pats“ maršrutizatorių dėl įkyraus saugumo dėmesio.

Darbalaukio aplinkos

Nors OpenBSD ir NetBSD yra kuriami pirmiausia turint omenyje serverius, juos galima naudoti kaip darbalaukio sistemas.

OpenBSD gali įdiegti X serverį ir pagrindinę FVWM langų tvarkyklės aplinką. Kaip ir visa kita, vizualiai tai yra 90-ųjų sugrįžimas. Galite įdiegti kitas aplinkas naudodami paketų tvarkyklę.

FreeBSD siūlo daug tų pačių langų tvarkyklių ir darbalaukio aplinkų, kurias rasite Linux platinimuose.

Abiejose sistemose GUI diegimas yra šiek tiek labiau susijęs su tuo, kaip tai darant Arch ar Gentoo. „FreeBSD“ gali būti laimėtojas, nes galite įdiegti visas darbalaukio sistemas, tokias kaip „TrueOS“ arba „MidnightBSD“, kurios pateikiamos kartu su staliniu kompiuteriu.

Techninės įrangos palaikymas: OpenBSD vs. FreeBSD

Jeigu atvirojo kodo ir patentuotos aparatinės įrangos tvarkyklių palaikymas „Linux“ jums atrodo varginantis, jūsų pasirinkimas yra labiau ribotas BSD pagrindu veikiančios operacinės sistemos tiesiog todėl, kad jie yra labiau nišiniai nei Linux, bent jau darbalaukyje.

Didžiausi iššūkiai, kaip ir „Linux“, yra grafika ir „Wi-Fi“.

OpenBSD palaiko AMD ir Intel mikroschemų rinkinius, bet ne Radeon, nes bendrovė kūrėjams neteikia jokios techninės informacijos. Tačiau yra keletas „Wi-Fi“ tvarkyklių.

FreeBSD palaiko pagrindinius grafikos gamintojus, taip pat Wi-Fi.

Kaip ir daugeliui šiuolaikinių „Linux“ platinimų, X reikia labai mažai konfigūracijos, jei reikia, kad ji veiktų abiejose sistemose. Kadangi jie daugiausia orientuoti į serverį, pagal numatytuosius nustatymus jie veiks konsolės režimu. Taip pat labiau reikia prisijungti prie „Wi-Fi“, tačiau laidiniai ryšiai paprastai veikia iš karto.

Paketų valdymas FreeBSD ir OpenBSD

Ir „OpenBSD“, ir „FreeBSD“ siūlo paketų valdymą, kad supaprastintų programinės įrangos diegimą, vėlgi panašiai kaip šiuolaikinės „Linux“ distribucijos. Abiejose sistemose galite kompiliuoti „prievadus“ iš šaltinio, tačiau turite galimybę greitai įdiegti dvejetainius paketus. Pastarasis metodas vis labiau paplitęs abiejose sistemose.

OpenBSD naudoja programas pkg_add ir pkg_info, kad įdiegtų ir ieškotų paketų.

FreeBSD paketo komanda vadinama "pkg" ir visos operacijos atliekamos vienoje programoje. Pastarasis būdas atrodo lengvesnis.

Kuris yra saugesnis? OpenBSD arba FreeBSD

Tiek OpenBSD, tiek FreeBSD pabrėžia savo įsipareigojimą saugumui. FreeBSD yra bendresnės paskirties sistema, tačiau, kaip akivaizdu, FreeBSD yra įkyrus požiūris į kodavimą ir sistemos projektavimą. Tie, kurie tikrai susirūpinę, greičiausiai pasirinks pastarąjį.

Populiarumas

Nors pats populiarumas neturėtų būti vienintelis veiksnys renkantis OS, jis turės įtakos galimybėms rasti programinę įrangą ir palaikymą. Nors OpenBSD turi reputaciją atvirojo kodo bendruomenėje dėl savo atsidavimo saugumui ir netgi žaismingos išleidimo temos pusės, atrodo, kad FreeBSD palaiko daugiau.

Sunku įvertinti, kaip plačiai naudojamos abi sistemos, tačiau FreeBSD turi aukštesnį reitingą nei OpenBSD distrowatch.com 2023 m. rugsėjo mėn., atsižvelgiant į jų tinklalapių įvykius.

Dabar galite naudoti tinkamą BSD tinkamam darbui

Apsispręsti tarp „OpenBSD“ ar „FreeBSD“ gali būti bauginantis, tačiau sprendimas greičiausiai priklausys nuo to, ar norite, kad jūsų sistema būtų saugi. Jei norite saugios, tvirtos OS, geriausias pasirinkimas yra OpenBSD. Jei norite bendresnės BSD sistemos, pasirinkite FreeBSD arba NetBSD.