Kas yra tinklo sauga? Kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu

Pastaraisiais metais pasaulio ekonomika dėl kibernetinių nusikaltimų patyrė didžiulių finansinių nuostolių, siekiančių milijardus dolerių. Didėjantis atakų prieš asmenis ir įmones skaičius pabrėžia kompiuterių tinklų ir jų turimų duomenų apsaugos svarbą.

Tinklo saugumas sukasi aplink tris pagrindinius komponentus: rizikos nustatymą, apsaugos priemonių įgyvendinimą ir reagavimą į incidentus. Taigi, kas tiksliai yra tinklo saugumas? Kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu?

Kas yra tinklo sauga?

Tinklo sauga yra kibernetinio saugumo pogrupis, kurio pagrindinis tikslas yra kompiuterių tinklų apsauga nuo vidinių ir išorinių saugumo grėsmių. Visų pirma juo siekiama aptikti ir sustabdyti saugumo pažeidimus ir kibernetines atakas, tuo pačiu užkertant kelią neteisėtai prieigai prie tinklo išteklių ir užtikrinant, kad įgalioti vartotojai saugiai prie jų galėtų prieiti.

Tinklo sauga yra būtina norint apsaugoti įmonės programas, nuotolinius stalinius kompiuterius ir duomenis internetinėse parduotuvėse. Tai taip pat padeda pagerinti tinklo našumą, užkertant kelią galimoms prastovoms dėl sėkmingų atakų.

Kaip veikia tinklo sauga?

Organizacijos gali susidurti su atakomis iš bet kurios vietos, pabrėždamos kelių lygių saugumo kontrolės įgyvendinimo svarbą. Tai apima fizinį, techninį ir administracinį tinklo saugumą.

Įdiegta fizinė tinklo sauga, kad pašaliniai darbuotojai negalėtų fiziškai pasiekti tinklo komponentų. Pavyzdžiui, nustatyti apsauginį užraktą gali apsaugoti savo belaidį maršruto parinktuvą nuo įsilaužėlių ir kitų piktavališkų veikėjų.

Techninis tinklo saugumas yra susijęs su duomenų apsauga tinkle. Juo siekiama užkirsti kelią darbuotojų klastojimo duomenims ir pašalinių asmenų neteisėtai prieigai prie konfidencialios informacijos.

Administracinis tinklo saugumas apima politikos ir procesų įgyvendinimą, kuriais siekiama kontroliuoti skirtingiems vartotojams suteiktos prieigos lygį. Tai taip pat apriboja pakeitimų, kuriuos IT darbuotojai gali atlikti tinklo infrastruktūroje, apimtį.

Kodėl tinklo saugumas yra svarbus?

Tinklo saugumas yra svarbus namų tinklams ir organizacijoms, nes užtikrina tinklo funkcionalumą ir patikimumą. Pavyzdžiui, organizacijos turi apsaugoti savo sistemas, programas ir duomenis, kad galėtų efektyviai teikti produktus ir paslaugas klientams.

Saugūs ir patikimi tinklai saugo organizacijos veiklą ir interesus bei klientus ar klientus, kurie su jais dalijasi informacija.

Tinklo sauga neleidžia kibernetiniams nusikaltėliams pasiekti neskelbtinų duomenų, taip užkertant kelią tokioms problemoms kaip tapatybės vagystė ir žala reputacijai. Tai sustiprina klientų ir vartotojų pasitikėjimą, apsaugodama jūsų organizaciją nuo galimo neigiamo saugumo pažeidimo poveikio, pvz., žalos reputacijai ir teisinių pasekmių.

Prie interneto prijungtuose namuose paprastai yra belaidžiai maršruto parinktuvai, kuriuos būtų galima išnaudoti, jei jie nebūtų apsaugoti. Įdiegę patikimą tinklo apsaugos sistemą, namų savininkai gali veiksmingai sumažinti savo kompromiso tikimybę, dėl kurio gali būti prarasti ir pavogti duomenys.

Tinkamo tinklo saugumo sprendimo įdiegimas užtikrina norminių reikalavimų laikymąsi ir sumažina galimą finansinį pažeidimų poveikį.

Pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės kompromisas organizacijoms kelia didelę finansinę riziką. Panašiai produktų, idėjų ir išradimų vagystė gali sukelti verslo nesėkmes, įskaitant konkurencinio pranašumo praradimą.

Organizacijos ir asmenys dažnai naudojasi daugiasluoksne sauga, tinklo saugumo priemonių deriniu, kad apsaugotų save arba savo klientus nuo kenkėjiškų programų ir kibernetinių atakų. Čia pateikiamas dažniausiai naudojamų tinklo saugos įrankių ir metodų sąrašas.

1. Prieigos kontrolė

Ne visi vartotojai turėtų turėti prieigą prie tinklo, o tie, kurie turi, nebūtinai turi turėti tokio pat lygio privilegijas.

Norint išvengti tinklo atakų, būtina autentifikuoti kiekvieną vartotoją ir įrenginį, kuris pasiekia tinklą. Norėdami tai pasiekti, galite naudoti tinklo prieigos kontrolės (NAC) sprendimą ir įgyvendinti politiką, pvz., blokuoti neatitinkančius įrenginius arba suteikti jiems ribotą prieigą.

2. Ugniasienės

Ugniasienės yra populiarūs internetiniai saugos įrankiai kurie dažniausiai naudojami siekiant užkirsti kelią įvairioms atakoms, įskaitant neteisėtą prieigą prie tinklo ir paskirstytas paslaugų atsisakymo (DDoS) atakas. Tai programinė arba aparatinė įranga, kuri stebi tinklo srautą ir blokuoja arba leidžia konkretų srautą pagal iš anksto nustatytas saugos taisykles ir politiką.

Ugniasienės veikia kaip kliūtis tarp tinklo patikimų ir nepatikimų sričių, apsaugodamos jūsų tinklą blokuodamos įtartiną srautą ir leisdamos teisėtą srautą.

Yra įvairių tipų ugniasienės; pagrindiniai stebi srautą naudodami paketų filtravimą, o pažangesniuose dažnai naudojamas AI ir mašininis mokymasis, grėsmių žvalgybos sklaidos kanalai ir programų valdymas, kad būtų užtikrintas didesnis saugumas.

3. Įsibrovimų aptikimas ir prevencija (IDPS)

Klasikinė IDPS arba įsibrovimų prevencijos sistema (IPS) paprastai naudojama kartu su ugniasiene, siekiant analizuoti gaunamą srautą, ar nėra saugumo grėsmių. Tada jis gali automatiškai blokuoti nepageidaujamą srautą, iš naujo nustatyti ryšį ir pranešti apie incidentus saugos administratoriams.

IDPS gali užkirsti kelią tam tikriems DoS ir DDoS atakos, kaip „AppDoS“ ir apsaugoti nuo brutalios jėgos atakų.

4. Duomenų praradimo prevencija

Duomenų praradimo prevencija (DLP) reiškia specifinių informacijos saugos metodų ir įrankių naudojimą, siekiant apsaugoti jautrius duomenis nuo vagystės ar atsitiktinio nutekėjimo. Ją sudaro duomenų saugumo politika ir specializuotos technologijos, kurios stebi duomenų srautus, šifruoja jautrius duomenis ir siunčia įspėjimus apie įtartiną veiklą.

DLP technologijos gali neleisti darbuotojams ir tinklo vartotojams nesaugiai įkelti, atsisiųsti ir spausdinti jautrius failus arba dalytis jais už tinklo ribų.

5. Pašto saugumas

El. pašto saugos pažeidimai yra tarp užpuolikų dažniausiai naudojamų taktikų, skirtų pasiekti organizacijos tinklą. Sukčiavimo sukčiavimo el. laiškai, ypač dažnai naudojami siekiant apgauti vartotojus atlikti rizikingus veiksmus, pvz., spustelėti kenkėjiškas nuorodas arba dalytis prisijungimo informacija, kad aukai būtų galima užpulti.

Daugelis el. pašto paslaugų teikėjų siūlo integruotą atakų prevenciją, pvz., šifravimą ir šiukšlių filtrus. Tačiau aukščiausios kokybės el. pašto saugos sprendimas gali dar labiau užkirsti kelią įsiskverbimui į tinklą blokuoti kenksmingus el. laiškus ir apriboti siunčiamus el. laiškus, kad jie negalėtų bendrinti tam tikrų el. pašto komponentų įvardink keletą.

Kokie yra dažni tinklo saugumo iššūkiai?

Vienas iš pagrindinių tinklo saugumo iššūkių yra nuolat besikeičiantis tinklo atakų metodų pobūdis. Nuolat atsiranda naujų grėsmių, o kova su jomis gali būti bauginanti, reikalaujanti didelių mokymosi pastangų.

Be to, tinklo saugumas dažnai laikomas kolektyvine atsakomybe, tačiau ne visos organizacijos ir vartotojai gali įgyvendinti geriausios saugumo praktikos principus arba griežtai jų laikytis.

Situacija tampa sudėtingesnė dėl nuotolinio darbo ir „atsinešk savo įrenginį“ kultūrų. Taip gali būti dėl to, kad įgaliotiems trečiųjų šalių įrenginiams dažnai trūksta standartinės organizacijos apsaugos, o vartotojai linkę to nepaisyti internetinės saugos geriausia praktika, ypač naudojant viešąjį „Wi-Fi“.

Išoriniai paslaugų teikėjai, turintys prieigos teises, taip pat gali būti užpuolikų įėjimo į organizacijos tinklą taškai. Pavyzdžiui, grėsmės subjektai gali nusitaikyti į debesijos tiekėjus arba saugos produktų pardavėjus, kurie, jų nuomone, turi silpnesnes saugos priemones nei organizacija.

Tinklo sauga yra bendra atsakomybė

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje skaitmeninės infrastruktūros saugumas turėtų būti svarbiausias asmenų ir organizacijų prioritetas.

Taikydami geriausią tinklo saugumo praktiką, organizacijos ir asmenys gali padidinti duomenų saugumą ir apsisaugoti nuo įsilaužėlių ir virusų. Tokie metodai apima prieigos kontrolės įgyvendinimą, ugniasienės diegimą ir duomenų praradimo prevencijos metodų naudojimą.

Nepriklausomai nuo jūsų taikomų tinklo saugumo priemonių, paprastai suprantama, kad už saugumą atsako kiekvienas, nes bet kuris tinklo vartotojas gali kelti pavojų.