Ar virusai vis dar kelia grėsmę kibernetiniam saugumui?

Virusai kažkada buvo didžiausia kibernetinio saugumo grėsmė visame pasaulyje, bet ar vis dar taip yra? Koks virusų paplitimas kažkada buvo ir ar jie vis dar tokie pavojingi šiandien?

Kur prasidėjo kompiuterių virusai?

Kompiuterinių virusų istorija tęsiasi iki aštuntojo dešimtmečio pradžios. 1971 m. virusas, žinomas kaip „Creeper“, buvo sukurtas kaip eksperimentas, siekiant išsiaiškinti, kaip jis veiks kaip kenkėjiška programa. Kadangi tai buvo kontroliuojamas virusas, Creeper nepasiekė išorinio pasaulio.

Pirmasis kompiuterinis virusas, užkrėtęs realaus pasaulio įrenginius, atsirado 1982 m. ir buvo pavadintas „Elk Cloner“. Šį virusą gimnazistas sukūrė kaip išdaigą tarp savo draugų, tačiau jis egzistavo laukinėje gamtoje, todėl buvo pirmasis viruso „laisvėje“ (t. y. ne kontroliuojamoje aplinkoje) pavyzdys.

Elk Cloner buvo pirmasis virusas, o jo pasiekiamumas buvo gerokai didesnis už jo kūrėją ir jo draugų grupę. Tačiau dėl ribotų galimybių daug žalos padaryti nepavyko. Galų gale, „Elk Cloner“ buvo sukurtas kaip pokštas ir negalėjo vykdyti kenkėjiškos veiklos užkrėstuose įrenginiuose.

Kiti ginčytųsi, kad programa, žinoma kaip „Smegenys“, buvo pirmasis kompiuterinis virusas laukinėje gamtoje. Brain naudojo diskelius kaip infekcijos vektorių ir pirmą kartą buvo pastebėtas užkrečiant įrenginius 1986 m., praėjus ketveriems metams po Elk Cloner sukūrimo. Smegenys naudojo vykdomąjį kodą, kad užkrėstų diskelio įkrovos sektorių, o tada kompiuterį, kai diskas buvo įdėtas. Virusu pavyko užkrėsti daugiau nei 100 000 kompiuterių, o tai tuo metu buvo įspūdingas skaičius.

Tačiau „Brain“ nieko nedarė, tik sulėtino diskų įrenginių veikimą. Tik amžių sandūroje virusai parodė tikrąsias savo galimybes.

2000 m. virusas, žinomas kaip „ILOVEYOU“, sukėlė sumaištį, kai užkrėtė daugiau nei 10 milijonų „Windows“ kompiuterių.

Virusas plito elektroniniu paštu, kuris buvo neįtikėtinai populiarus net 2000 m. Skirtingai nuo anksčiau aptartų virusų, ILOVEYOU turėjo galimybę ištrinti failus užkrėstame įrenginyje.

Per kitą dešimtmetį atsirado ir išnyko daug daugiau virusų, įskaitant Slammer, CodeRed ir MyDoom. „MyDoom“ vis dar išlieka kaip greičiausiai plintantis el. pašto virusas istorijoje ir vis dar egzistuoja. Netgi buvo nustatyta, kad 2019 m., praėjus 15 metų nuo pradinio naudojimo, jis buvo naudojamas kenkėjiškoje el. pašto kampanijoje.

Tačiau ar virusai vis dar kelia tuos pačius pavojus, kaip anksčiau? Kur šios programos šiandien yra kibernetinių nusikaltimų srityje?

Kuo pavojingi kompiuteriniai virusai šiandien?

Nors virusai kažkada buvo pavojingiausia kibernetinės grėsmės forma, tai nebėra. 2010-ųjų pradžioje kompiuterinių virusų paplitimas pradėjo mažėti, o kelios paskutinės pagrindinės virusų kampanijos, įskaitant Stuxnet, SpyEye ir W32.Dozer.

Po šio momento virusai kibernetinio saugumo srityje pradėjo keistis.

Bet kodėl?

Pagrindinė priežastis, kodėl virusai nebekelia didžiulės grėsmės, yra technologijų pažanga. 2000-ųjų pradžioje galimos naudoti antivirusinės programos labai skyrėsi nuo tų, kurias naudojame dabar, kai laikas užleido vietą didesniems aptikimo rodikliams, papildomoms funkcijoms ir geresnei paslaugai apskritai.

Virusai nėra neįtikėtinai sudėtingos programos, todėl nėra labai didelės. Kaip ir biologiniame pasaulyje, virusams reikia „šeimininko“, kuriame jie galėtų daugintis. Kadangi jie turi patekti į programą, tipiniai virusai turi būti gana maži. Tai nepalieka daug vietos papildomam kodavimui, kuris suteiks virusui sudėtingų gebėjimų.

Be to, daugelis virusų veikia pagal panašų scenarijų, o tai reiškia, kad jie dažnai nėra naujiena antivirusinėms programoms. Išpirkos reikalaujančios programos, šnipinėjimo programos, Trojos arkliai, ir panaši kenkėjiška programinė įranga šiandien yra dažniausiai naudojama ir iš tikrųjų kelia grėsmę mūsų kompiuteriams ir išmaniesiems telefonams.

Šios kenkėjiškos programos gali būti labai sudėtingos ir kartais skirtos visiškai išvengti antivirusinės programinės įrangos. Apibendrinant galima teigti, kad virusai tiesiog nepalaiko šiuolaikinių kenkėjiškų programų, todėl jie nenaudojami beveik taip, kaip anksčiau.

Visų pirma, išpirkos reikalaujančios programos tapo didžiule elektroninių nusikaltimų tendencija per 2010 m. Ši kenkėjiškų programų forma užšifruoja užkrėsto įrenginio failus ir įspėja aukas, kad failai bus iššifruoti tik sumokėjus reikalaujamą išpirką. Kai kurie populiarūs išpirkos reikalaujančių programų pavyzdžiai: WannaCry, LockBit, Jigsaw, ir Bad Rabbit.

Daugelis išpirkos reikalaujančių programų operatorių gauna savo kenkėjišką programinę įrangą iš ransomware-as-a-service platformos, kur išpirkos reikalaujančios programos už mokestį parduodamos trečiųjų šalių kibernetiniams nusikaltėliams. Dėl to išpirkos reikalaujančios programos tampa prieinamos ne tik patyrusiems profesionalams, bet ir mažiau technologijų išmanantiems kenkėjams.

Akivaizdu, kad šiais laikais kibernetinio saugumo problemos yra svarbesnės nei virusai. Tačiau virusai nėra visiškai praeitis. Kaip minėta anksčiau, kadaise didžiulis MyDoom virusas buvo naudojamas 2019 m. Šiuo atveju „MyDoom“ plito per sukčiavimo el. pašto kampaniją. Nors šiandien jie gali būti laikomi pagrindiniais, virusai vis dar naudojami, ir tai labai svarbu nepamiršti.

Ar vis dar reikia antivirusinės programos?

Bėgant metams termino „antivirusinė“ reikšmė keitėsi. Nors antivirusinės programos kažkada buvo skirtos apsisaugoti nuo virusų ir virusų, dabar jos gali aptikti ir ištrinti kitų rūšių kenkėjiškas programas.

Kaip tikriausiai žinote, kenkėjiškos programos yra pasaulinė problema, kuri kiekvieną mėnesį nusineša tūkstančius aukų. Tiesą sakant, taip ir buvo Statista pranešė, kad kibernetinio saugumo komandos kasdien aptinka šokiruojančius 560 000 naujų kenkėjiškų programų. Kas mėnesį atrandama beveik 17 milijonų naujų kūrinių.

„Statistika“ taip pat pranešė kad per pastarąjį dešimtmetį kenkėjiškų programų atakų padaugėjo 87 procentais. Vien šie du statistiniai duomenys rodo, kokia rimta tapo kenkėjiškų programų problema.

Taigi, jums vis tiek reikia antivirusinės programos, kad apsaugotumėte savo įrenginius nuo elektroninių nusikaltimų.

Visada geriausia pasirinkti aukštos reputacijos antivirusinę programą, kuri įrodė savo naudingumą kovojant su virusais ir kenkėjiškomis programomis. Atsitiktinės nemokamos antivirusinės programos įdiegimas nėra pats išmintingiausias būdas, nes galite susidurti su silpna apsauga ar net kenkėjiška programa, prisidengiančia antivirusine programine įranga.

Kai kurios iš populiariausių antivirusinių programų yra:

• McAfee.
• Kaspersky.
• Nortonas.
• Bitdefender.
• Malwarebytes.

Jei labai nerimaujate dėl kibernetinių atakų, galite naudoti antivirusinė ir antimalware programas vienu metu, kad dar labiau padidintumėte saugumo vientisumą. Apsaugos nuo kenkėjiškų programų programos gali aptikti ir ištrinti sudėtingesnes kenkėjiškas programas, pvz., skirtas išvengti antivirusinių aptikimų.

Virusai nėra tas pavojus, koks buvo kažkada

Mūsų įrenginio jautrumas virusams per pastarąjį dešimtmetį labai sumažėjo, tačiau dabar yra ir kitų rūšių kenkėjiškų programų, kurios kelia grėsmę mūsų saugumui. Štai kodėl neabejotinai svarbiausia įdiegti antivirusinę programą.