IP adresai sudaro kiekvieno tinklo, įskaitant internetą, pagrindą. Tačiau, kai plūduriuoja tiek daug atsitiktinai sugeneruotų IP adresų, dažnai pasiekiamiems tinklo įrenginiams, pvz., maršruto parinktuvui, reikalingas pastovus, lengvai įsimenamas adresas.
Be to, kadangi internete turime tik ribotą IPv4 adresų skaičių, kiekvienam prie interneto prisijungiančiam įrenginiui priskirti unikalų IP adresą yra sudėtinga. Čia atsiranda rezervuoti IP adresai. Jie yra svarbi kiekvieno tinklo dalis, todėl administracinės užduotys tampa ne tik spėlionės.
Kas yra rezervuotas IP adresas?
Kiekviena svetainė, kurią pasiekiate internete, iš tikrųjų yra serverio IP adresas, užmaskuotas po lengvai įsimenama fraze, vadinama URL (Uniform Resource Locator). Tačiau ne visi IP adresai yra vienodi. Paprastai tariant, IP adresai skirstomi į penkias klases – nuo A klasės iki E klasės.
Kai kurie A, B ir C klasių IP adresai yra rezervuoti kaip privatūs IP adresai. Jie pasiekiami tik vietiniuose tinkluose, pvz., jūsų universiteto ar biuro tinkle.
Vienintelis jų tikslas yra sukurti atskirą privačių IP adresų diapazoną, kad būtų galima tinkamai paskirstyti įrenginius jau ribotame IPv4 diapazone. Kiekvienam tinklui sukuriant privačius IP adresus, pasaulinė unikalių IP adresų paklausa gali būti labai sumažinta.
Puikus to pavyzdys yra patikrinkite vietinį IP adresą. Jei savo namų „Wi-Fi“ tinkle (arba beveik bet kuriame tinkle) patikrintumėte kompiuterio IP adresą, pamatytumėte tokį skaičių kaip 192.168.xx.xx. Tai skirsis nuo jūsų visuotinio IP adreso, kuris yra priskirtas maršruto parinktuvui, o ne atskiriems įrenginiams. Mes taip pat apėmėme kaip rasti visus IP adresus tinkle jei ateis momentas.
Kokie IP adresai dažniausiai rezervuojami?
IPv4 adresų schemoje dažniausiai rezervuojami toliau nurodyti adresai.
- 10.0.0.0-10.255.255.255
- 172.16.0.0-172.31.255.255
- 192.168.0.0-192.168.255.255
Pirmajame rinkinyje yra daugiau nei 16 milijonų adresų, antrajame - apie milijonas, o trečiajame - apie 65 000 adresų. IP adresai nuo 0.0.0.0 iki 0.255.255.255 taip pat rezervuojami, tačiau jie nieko nedaro.
Dažniausias rezervuotas IP adresas, su kuriuo susidursite, yra 127.0.0.1. Tai vadinama atgaliniu adresu ir naudojama tinklo adapteriui išbandyti įrenginyje. Bet koks srautas, einantis į 127.0.0.1, siunčiamas vietiniu tinklu arba internetu.
IPv6 veikia šiek tiek kitaip. Nors IPv4 turi daug mažų rezervuotų blokų skirtingose adresų erdvės vietose, rezervuotas IP IPv6 diapazono adresai prasideda nuo pačios viršaus, „0000 0000“ arba 00, kai pirmasis šešioliktainis oktetas. Tai sudaro 1/256 visos IPv6 adresų erdvės. IPv6 dar turi perimti IPv4 (nors jis naudojamas), todėl praeis šiek tiek laiko, kol pradės veikti rezervuoti IPv6 adresai.
Kaip rezervuoti IP adresą?
Apskritai, jums nereikės rezervuoti IP adresų tinkle, nes dauguma įrenginių yra iš anksto sukonfigūruoti su IP adresu, kurį galite naudoti norėdami greitai pasiekti juos tinkle.
Tačiau galite žaisti su konkrečiu rezervuoto IP adreso pogrupiu, kuris yra jūsų tinklas darbas su panaudojimu rankiniu būdu priskirti „statinius“ IP adresus konkrečiam įrenginiui vietiniame tinkle tinklą. Tai atliekama naudojant maršrutizatoriaus DHCP nustatymus.
Tikslus procesas skirsis atsižvelgiant į maršrutizatoriaus markę, modelį ir tinklo reikalavimus. Beje, šie nustatymai greičiausiai bus paslėpti maršrutizatoriaus IP priskyrimo arba DHCP serverio nustatymuose. Mūsų vadovas yra statinio IP adreso nustatymas „Windows“ kompiuteryje turėtų duoti viską, ko reikia.
IP adresai yra svarbūs
IP adresai yra svarbi interneto dalis ir juo labiau mūsų vietiniuose tinkluose. Specialus IP adresų rinkinys, skirtas vidiniams tinklams, padeda sumažinti bendrą IP skaičių adresus, reikalingus kiekvienam įrenginiui identifikuoti internete ir greitai atskirti vietinius įrenginius tinklą.
Galite tai padaryti dar toliau, rezervuodami vidinius IP adresus konkretiems vietinio tinklo įrenginiams. Tai gali padėti greitai atpažinti įrenginius, kuriuos galbūt norėsite pasiekti tinkle, ir prisijungti prie jų.