Ar klimato kaitos krizė ir kibernetinių atakų augimas yra tarpusavyje susiję?

Nors iš pradžių tai gali atrodyti neaišku, klimato kaita ir kibernetinio saugumo krizė turi ryškių panašumų. Abu tampa rimta grėsme organizacijoms ir asmenims visame pasaulyje ir jei nieko nedarysime, kad juos sustabdytume, pasekmės gali būti nepataisomos. Tačiau yra daug daugiau nei tai.

Ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip viesulai, cunamiai ir maisto problemos, gali padaryti didelę žalą saugumo infrastruktūrai ir padidinti sėkmingų kibernetinių atakų riziką. Tuo pačiu metu kibernetiniai nusikaltėliai gali išnaudoti šiuos įvykius, apsimesdami labdaros organizacijomis, renkančiomis aukas po nelaimių. Tai suteikia jiems galimybę pavogti asmeninę informaciją ir išnaudoti savo nežinomas aukas tapatybės vagystei.

Klimato kaita ir kibernetinio saugumo krizė, atrodo, yra dvi aktualiausios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria planeta. Nors juos galima vertinti kaip atskirus rūpesčius, yra daug sričių, kuriose jie susitinka ir veikia vienas kitą.

Vienas iš būdų, kaip kibernetinis saugumas veikia klimato kaitą ir prisideda prie visuotinio atšilimo, yra faktinis skaičiavimas, dėl kurio sunaudojama energija ir skatinama šiluminė emisija. Kadangi vis dar negalime pagaminti pakankamai atsinaujinančios energijos, kad patenkintume savo elektros poreikius, kompiuteriams naudojama energija ir toliau prisideda prie klimato kaitos.

Tuo pačiu metu ekstremalūs oro reiškiniai, kuriuos sukelia klimato kaita, sabotuoja kibernetinio saugumo pastangas, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo elektroninių nusikaltimų. Pavyzdžiui, uraganas gali pakenkti svarbiai saugos infrastruktūrai ir sutrikdyti paslaugas, nuo kurių priklauso daugelis vartotojų, arba palikti juos be papildomų saugumo lygių. Jei tiekimo grandinė sėkmingai užpulta, kibernetiniai nusikaltėliai gali sugadinti kitaip patikimą programinę įrangą ir pavogti neskelbtinus organizacijos duomenis. Kadangi tiekimo grandinės atakų daugėja, padėtis vis blogėja.

Organizacijos, turinčios daug išteklių ir stiprių kibernetinio saugumo pajėgumų, gali greitai reaguoti į šiuos staigius iššūkius nepalikdami saugumo spragų ir nesukeldami savo vartotojų kibernetinio poveikio grasinimai. Tačiau daugeliui įmonių trūksta išteklių ir pajėgumų, reikalingų efektyviai veikti įvykus katastrofiškoms oro sąlygoms, paliekant silpnąsias vietas, kuriomis galėtų pasinaudoti įsilaužėliai.

Atrodo, kad šios dvi grėsmės mūsų planetai ir mūsų kibernetiniam saugumui veikė kartu.

Koks yra klimato kaitos poveikis kibernetiniam saugumui?

Kadangi mūsų pagrindinis rūpestis yra kibernetinis saugumas, pasinerkime į klimato kaitos pasekmes visos mūsų internetinės (ir neprisijungus) veiklos saugai.

IT infrastruktūra ir ekstremalių orų įvykiai

Kaip ir galima tikėtis, ekstremalūs oro reiškiniai gali padaryti didelę žalą fizinei IT infrastruktūrai, pvz., duomenų centrams, serveriams ir kitoms svarbioms sistemoms. Fizinė žala IT infrastruktūrai gali ne tik sukelti interneto ryšį ar kitus paslaugų sutrikimus, bet ir suteikti galimybę kibernetiniams nusikaltėliams įsilaužti į organizacijos sistemas. Jei jie tai padarys, jie gali pavogti neskelbtinus duomenis siekdami pelno ir sugadinti organizacijos reputaciją.

Žaliosios energijos pramonė – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

Kibernetinių atakų, nukreiptų prieš jį, pagausėjimas yra vienas stipriausių ženklų, kad žaliosios energijos sektorius auga. Atsinaujinančios energijos sistemos tampa patraukliu visų kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Tuo tarpu vienas energetikos infrastruktūros gedimas gali sukelti elektros energijos tiekimą su katastrofiškomis pasekmėmis.

Pavyzdžiui, 2022 m „Wall Street Journal“. pranešė, kad kelios Vokietijoje įsikūrusios vėjo energijos įmonės patyrė politiškai motyvuotų įsilaužimų bangą, dėl kurios buvo uždaryta tūkstančiai turbinų. Šiuo atveju įsilaužėliui pavyko į pramoninę įrangą įterpti kenkėjiškų programų ir manipuliuoti mašinomis. Tačiau tai tik vienas iš daugelio būdų, kaip šis sektorius gali būti sabotuojamas.

Kadangi šis sektorius priklauso nuo sudėtingos ir plačiai paplitusios infrastruktūros, jo paviršiaus apsauga nuo kibernetinių atakų gali būti sudėtinga.

Atsinaujinanti energija ir naujų kibernetinių pavojų augimas

Atsinaujinančios energijos pramonei plečiantis, didėja ir kibernetinė rizika. Net ir be atsinaujinančių energijos šaltinių, energetikos pramonė yra didžiausias kibernetinių nusikaltėlių taikinys, nesvarbu, ar jie nori įdiegti išpirkos reikalaujančią programinę įrangą, pavogti įslaptintus ar kitaip neskelbtinus duomenis arba sabotuoti sistemas, kad išjungtų galia. Greitas perėjimas prie žaliosios energijos gali palikti naujų išteklių su papildomomis saugumo spragomis, kuriomis kibernetiniai nusikaltėliai galėtų pasinaudoti. Ir taip, įsilaužėliai gali daug nuveikti su jūsų duomenimis, todėl jūs visada esate taikinys!

Klimato kaitos sukčiai

Nesakome, kad klimato kaitos mokslas yra sukčiai – toli gražu ne. Kalbame apie sukčius, kurie bando manipuliuoti visuomene ir užsidirbti naudodamas skubos jausmą, kylantį po tokiomis temomis kaip klimato kaita.

Šie sukčiai dažnai naudoja netikras labdaros organizacijas arba prisistato kaip tikros labdaros organizacijos, kad išnaudotų žmonių užuojautą ir norą paaukoti labdaros projektams. Net ir Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) paskelbė įspėjimą dėl sukčių, kurios neteisėtai naudoja jų vardą.

Be pinigų, daugelis sukčių bando į rankas patekti ir į asmeninę informaciją, kad galėtų ją parduoti siekdami pelno arba kitaip ja piktnaudžiauti.

Klimato krizė ir elektroniniai nusikaltimai: kaip galime kovoti su šiomis dvigubomis grėsmėmis?

Technologijos vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes padeda mums pertvarkyti infrastruktūrą ir sistemas, reikalingas tvariai visuomenei sukurti. Tačiau kovai su kibernetinėmis grėsmėmis prireiks daugiau nei žaliosios energijos. Štai keletas būdų, kaip įveikti šią dvigubą grėsmę kibernetiniam saugumui – siekiant geriausių rezultatų, visi penki turėtų būti naudojami kartu.

• Reguliarus rizikos vertinimas: Nustačius ir identifikavus galimas grėsmes, organizacija gali tinkamai reaguoti į incidentą ir būti pasiruošusi.
• Nenumatytų atvejų planavimas: Kurdamos nenumatytų atvejų planus, organizacijos gali būti tikri, kad yra pasirengusios galimiems su klimatu susijusiems trikdžiams ir nelaimėms, tuo pačiu išvengdamos kibernetinių nusikaltėlių.
• Informacijos apie su klimatu susijusias grėsmes sklaida: Suderinus informavimo kampaniją su realiu mokymu, galima sukurti kibernetinio saugumo kultūrą.
• Techninės investicijos: Šie kibernetinio saugumo technologiniai sprendimai turėtų kovoti su su klimatu susijusias kibernetines rizikas ir sumažinti energijos suvartojimą.
• Sekite technologijų tendencijas: Protinga stebėti naujas technologijas, kurios gali padidinti kibernetinį saugumą ir sumažinti kibernetinę riziką.

Jei norite ką nors padaryti savo planetos labui, bet nežinote, nuo ko pradėti, siūlome patikrinti programėlės, kurios gali padėti sumažinti anglies pėdsaką.

Žvilgsnis į ateitį

Galų gale, nors naujas požiūris į kibernetinį saugumą negali panaikinti klimato kaitos padarinių, ji gali taikyti tinkamas priemones ir sušvelninti organizacijoms, asmenims ir visuomenei daromą žalą kaip a visas.

Galbūt tai netgi gali sulėtinti visuotinio atšilimo progresą ir panaikinti elektroninių nusikaltimų dalyviams galimybes pasinaudoti klimato kaitos sukeltu chaosu.