Nulis pasitikėjimo vs. Nulinės žinios: koks skirtumas?

Nors ir nulinio pasitikėjimo, ir nulinių žinių sąvokos yra esminės šių dienų kibernetinio saugumo tendencijų sudedamosios dalys, jos nėra tas pats.

Jie skamba šiek tiek panašiai ir turi bendrą tikslą, tačiau nulis žinių žengia žingsnį toliau nei nulis pasitikėjimo kuriant apsaugos sistemą, galinčią atremti nuolat besivystančias kibernetines grėsmes.

Tiesą sakant, nulinių žinių įrodymas gali būti naudojamas nulinio pasitikėjimo saugumo modelio idėjoms paversti realybe. Tačiau prieš tęsdami išsiaiškinkime, kas yra šios dvi sąvokos.

Kas yra Nulinis pasitikėjimas?

Trumpai tariant, pagrindinė nulinio pasitikėjimo koncepcijos idėja yra „nepasitikėkite niekuo, patikrinkite visus“. Taigi nulinio pasitikėjimo sistemoje nėra pasitikėjimo tarp tinklo ir jo vartotojų, tinklo ir jo aparatinės bei programinės įrangos komponentų arba tarp organizacijos ir jos vartotojų.

Darant prielaidą, kad visi ir viskas kelia grėsmę, kol neįrodyta kitaip, nulinis pasitikėjimo saugumas visada prašo atlikti tam tikrą autentifikavimą prieš leisdama pasiekti programas ir už jų esančius duomenis. Visi vartotojai, esantys nulinio pasitikėjimo sistemoje, turi būti autentifikuoti, įgalioti ir pirmiausia turi atlikti saugos įvertinimą.

Be to, nulinis pasitikėjimas suteikia IT administratoriams galimybę užtikrinti visišką visų vartotojų, įrenginių ir sistemų matomumą. Tai ne tik užtikrina taisyklių laikymąsi, bet ir padeda išvengti kibernetinių atakų, kurias sukelia pažeisti vartotojo kredencialai ir sumažina duomenų pažeidimus. Taigi, yra daugiau nei keli nulinio pasitikėjimo saugumo modelio priėmimo priežastys.

Kas yra nulinės žinios?

Nulinių žinių koncepcija bando išsiaiškinti, kaip kas nors gali įrodyti, kad turi ką nors konfidencialios, pavyzdžiui, neskelbtinos informacijos, jos neatskleisdamas. Kontekste nulinių žinių šifravimas, nulinės žinios saugumas užtikrina, kad vartotojo duomenys būtų užšifruoti prieš vartotojui susisiekiant su paslaugų teikėju. Be to, duomenis galima iššifruoti naudojant unikalų raktą, kurio teikėjas nežino – tą raktą turi tik vartotojas.

Taigi, naudojant nulinių žinių šifravimą, niekas, išskyrus vartotoją, negali pasiekti savo duomenų nešifruota forma. Idealiu atveju niekas, išskyrus vartotoją, neturėtų turėti prieigos prie duomenų šifruota forma, bet šalys Penkių akių, devynių akių ir 14 akių aljansai sakytų kitaip.

Kibernetinio saugumo srityje nulinės žinios gali būti laikomos nulinio pasitikėjimo modelio komponentu, nes tai leidžia veiksmai, tokie kaip autentifikavimas, atliekami neatskleidžiant jokios neskelbtinos informacijos apie vartotojų.

Nulis pasitikėjimo vs. Nulinės žinios: panašumai ir skirtumai

Jei nulinio pasitikėjimo sąvokos frazė yra „niekuo nepasitikėk“, tada nulio žinių šūkis yra „mes nieko nežinome“. Nors šios dvi sąvokos turi bendrą tikslą, ty stiprinti duomenų saugumą ir bendrą kibernetinį saugumą, jos neveikia taip pat.

Kibernetinio saugumo srityje nulinės žinios gali būti laikomos nulinio pasitikėjimo modelio komponentu, nes tai leidžia veiksmai, tokie kaip autentifikavimas, atliekami neatskleidžiant jokios neskelbtinos informacijos apie vartotojų.

Nulinių žinių modelis gali būti naudojamas siekiant apsaugoti duomenų privatumą, nes paslaugų teikėjas apie tai nieko nežino. Daugeliu atvejų šiuos duomenis sudaro slaptažodžiai, prisijungimo kredencialai ir kita neskelbtina informacija. Daugelyje dviejų veiksnių autentifikavimo (2FA) ir kelių veiksnių autentifikavimo (MFA) tipų naudojamas nulinis žinojimas modelį, o tai reiškia, kad jums nereikės dalytis paslaptimis ar pateikti jokios neskelbtinos informacijos, kad patvirtintumėte savo tapatybę.

Tiek 2FA, tiek MFA yra svarbūs nulinio pasitikėjimo sistemos komponentai, kuriuos dar palaiko šifravimas ir duomenų atskyrimas. Paslaugų teikėjas, kuris naudoja ir nulinių žinių, ir nulinio pasitikėjimo saugumo sistemas, gali būti tikras, kad jo sistemos yra apsaugoti nuo vidinių ir išorinių grėsmių ir kad duomenų atveju jokie jautrūs duomenys nebus pažeisti pažeidimas.

Nulis pasitikėjimo vs. Nulinės žinios: kas yra svarbiau kibernetiniam saugumui?

Nėra jokios priežasties, kodėl kibernetinio saugumo specialistai turėtų rinktis tarp nulinio pasitikėjimo ir nulinių žinių saugumo koncepcijų. Išsiaiškinę, kaip šios dvi priemonės veikia kibernetinio saugumo srityje, galime matyti, kad nulinės žinios yra svarbi nulinio pasitikėjimo saugumo modelio sudedamoji dalis.

Taip pat turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad nors teoriškai nulinio pasitikėjimo koncepcijos įgyvendinimas gali atrodyti paprastas, praktiškai tai lengviau pasakyti nei padaryti.