Ar AI naudojimas kibernetiniam saugumui daro pasaulį saugesnį?

Kadangi dirbtinis intelektas mūsų visuomenėje tampa vis labiau paplitęs, jis taip pat įsitvirtina kibernetinio saugumo sektoriuje – tiek gerai, tiek blogai. Kibernetiniam saugumui stiprinti pasitelkiame naujausius dirbtinio intelekto įrankius, todėl kibernetiniai nusikaltėliai taip pat naudojant tas pačias technologijas, kad sukurtų sudėtingesnes atakas ir prasiskverbtų pro mūsų gynybos.

Taigi, mums belieka svarstyti, ar dirbtinis intelektas daro pasaulį saugesnį ir kas iš to gauna daugiausia naudos – geriesiems ar blogiečiams.

Kas yra dirbtinis intelektas?

Dirbtinis intelektas yra kompiuterių mokslo sritis, orientuota į programinės įrangos, galinčios imituoti arba pagerinti žmogaus proto gebėjimus spręsti sudėtingus iššūkius, kūrimą. Kai kurie iš jų apima gebėjimą racionaliai mąstyti, išmokti naujos informacijos, nustatyti ir spręsti problemas bei mokytis iš praeities patirties.

Trys svarbiausios dirbtinio intelekto technologijos yra mašininis mokymasis (mašinos gebėjimas mokytis ir pagerinti savo našumą), gilusis mokymasis (pogrupis mašininis mokymasis, susijęs su žmogaus proto modeliavimu) ir natūralios kalbos apdorojimas (mašinos gebėjimas suprasti žmogaus kalbą ir kalba).

Dirbtinio intelekto valdoma programinė įranga ir sistemos gali savarankiškai analizuoti duomenis ir imtis veiksmų, nereikalaujant žmogaus veiksmų. Kai kurie kasdieniai AI pagrįstų programų pavyzdžiai yra išplėstinės paieškos varikliai, rekomendacijų algoritmai, skaitmeniniai asistentai, pokalbių robotai, automatinis taisymas ir net AI meno generatoriai – jei domitės skaitmeniniu menu, galbūt norėsite apsvarstyti kurti kompiuteriu sukurtą meną su AI.

Kokius vaidmenis AI vaidina kibernetinėje saugoje?

AI neseniai pateko į kibernetinio saugumo pramonės akiratį. Jis prasidėjo kaip išmanusis agentas, kuris ieškojo kenkėjiškų programų ir kitų apsaugos sistemų anomalijų, tačiau vėliau išplėtė savo arsenalą, kad galėtų įveikti sudėtingesnius saugumo iššūkius.

AI gali atpažinti naujas kenkėjiškų programų atmainas, aptikti silpnąsias grandis, paslėptas daugybėje kodo eilučių, ir numatyti kibernetinius nusikaltimus prieš juos padarant (galbūt net kibernetinės atakos kosmose).

Tai yra svarbiausi AI vaidmenys stiprinant kibernetinį saugumą.

Automatizuotas turto atradimas

Kadangi IT ištekliai yra didžiausias kibernetinių nusikaltėlių taikinys, labai svarbu turėti naujausią informaciją apie visą aparatinę įrangą, programinę įrangą ir debesyje pagrįstą turtą, pvz., duomenis.

Kadangi organizacijos tinkle viskas nuolat keičiasi, pavyzdžiui, nuolat pridedami ir pašalinami nauji įrenginiai, turto atradimas gali tapti rimtu iššūkiu IT vadovams. Čia pradeda veikti AI. Automatizuodamas turto aptikimą, AI padaro visą procesą efektyvesnį ir mažiau linkę į žmogaus klaidas. Be to, dirbtinis intelektas stiprina organizacijos kibernetinį saugumą, ieškodamas infrastruktūros ir sistemų pažeidžiamumo, pvz., pasenusios programinės įrangos, duomenų nutekėjimo ir pažeidžiamų programėlių.

Tinklo stebėjimas ir valdymas

Tinklo stebėjimo tikslas – teikti aktualią informaciją realiuoju laiku (pvz., eismo srautą, pralaidumo panaudojimas ir veikimo laikas), kurios informuoja tinklo administratorius, ar tinklas veikia optimaliai. Padedama dirbtinio intelekto, tinklo stebėjimo sistema gali būti automatizuota, o tai supaprastins ir pagreitins stebėjimo ir priežiūros procesą.

AI gali stebėti tinklą nesustodamas ir nedelsdamas įspėti administratorius apie bet kokius rimtus dalykus problemas, kurias reikia išspręsti vengiant klaidingų pavojaus signalų (nors kai kurios AI yra linkusios į klaidingą teigiami dalykai). Be to, dirbtinis intelektas gali teikti pirmenybę problemoms, todėl administratoriai žino, į kurias iš jų reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.

Kibernetinių atakų numatymas ir prevencija

Naudodami nuspėjamąjį AI, administratoriai gali gauti įspėjimus apie nulinės dienos organizacijos programinės įrangos pažeidžiamumą, kol įvyksta sėkminga kibernetinė ataka ir padaroma nepataisoma žala. Be jo kibernetiniai nusikaltėliai galėtų nukreipti šias silpnybes, pradėdami vadinamąsias nulinės dienos atakas, naudodami nulinės dienos išnaudojimus, kurių net patys programinės įrangos tiekėjai nežino.

Be to, dirbtinis intelektas gali būti naudojamas kibernetinėms grėsmėms ir įtartinai kibernetinei veiklai aptikti. Standartinės saugos sistemos negali neatsilikti nuo naujų, sudėtingesnių kenkėjiškų programų, atsirandančių precedento neturinčiu greičiu. Tačiau pasitelkęs dirbtinio intelekto pagalbos ranką ir jo sudėtingus algoritmus, jis gali atpažinti modelius, atrasti kenkėjiškų programų ir aptikti net mažiausius kenkėjiškų programų ar išpirkos programų atakų požymius, kol jie prasiskverbia į IT sistema.

Jei manote, kad jūsų verslas per mažas rimtoms kibernetinėms grėsmėms, pagalvokite dar kartą. Yra kibernetinės atakos, su kuriomis dažniausiai susiduria įmonės nepriklausomai nuo dydžio.

Reagavimas į incidentą

Automatizuotas dirbtinio intelekto, saugumo atsakas į kibernetines grėsmes reikalauja mažiau laiko ir sumažina žmogaus klaidų riziką. AI padeda saugos darbuotojams valdyti didelius saugumo įspėjimus, nustatyti konkrečias grėsmes, nustatyti rizikos prioritetus ir rasti tinkamus išteklius reaguoti į didelės rizikos grėsmes.

Tai gali būti ypač naudinga, kai apsaugos darbuotojai nežino, kaip reaguoti į mažiau žinomą incidentą. Tokiu atveju dirbtinio intelekto veikiamas saugos sprendimas gali perimti valdymą, automatiškai išjungti pažeistas sistemas ir sumažinti kibernetinės atakos daromą žalą.

Žmonių klaidų pašalinimas

Gerai, negalime tikėtis, kad dirbtinis intelektas visiškai panaikins žmogiškosios klaidos veiksnį, bent jau kol kas. Tačiau dirbtinis intelektas gali sumažinti žmogiškųjų klaidų skaičių iki minimumo, perimdamas rankines ir pusiau rankines užduotis, kurios kartais kenčia nuo bandymų ir klaidų metodo.

Galų gale, daugumą kibernetinio saugumo pažeidimų galima atsekti dėl žmogiškosios klaidos, o tai patvirtina apgailėtiną faktą, kad mes esame silpniausia kibernetinio saugumo grandinės grandis. Jei pažvelgtume į didžiausi 2022 m. duomenų pažeidimai, pastebėsime vieną bendrą dalyką: žmogiškąją klaidą, kurios buvo galima išvengti.

AI panaudojimo kibernetinėje saugoje privalumai

Dirbtinio intelekto sprendimai gali aptikti, analizuoti kibernetines grėsmes ir su jomis kovoti greičiau nei tradicinė saugos programinė įranga, todėl jie yra galingas įrankis kovojant su elektroniniais nusikaltimais. Kai kurie pagrindiniai AI panaudojimo kibernetiniam saugumui pranašumai yra šie:

• AI gali dirbti visą parą: AI nereikia rasti pusiausvyros tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo, daryti pertraukų ir atsispirti vilkinimui. AI gali dirbti 24/7/365 be poilsio.
• Laikui bėgant AI tampa vis protingesnis: AI pasinaudoja mašininio mokymosi ir gilaus mokymosi pranašumais, todėl jo technologija taip pat tampa pažangesnė.
• AI gali analizuoti duomenis greičiau nei bet kas: Net jei kalbame apie klestintį verslą su dideliais duomenų gabalais, dirbtinis intelektas gali jį pereiti per labai trumpą laiką ir rasti bet kokią grėsmę, paslėptą sraute.
• AI gali nustatyti nežinomas grėsmes: Nors žmonės gali nesugebėti nustatyti jiems nežinomų grėsmių, dirbtinis intelektas yra daug aktyvesnis (kartais netgi linkęs gauti klaidingus teigiamus rezultatus), kai reikia nustatyti naujas kibernetines grėsmes.

AI naudojimo kibernetinėje saugoje trūkumai

Kaip ir daugelyje kitų dalykų gyvenime, dirbtinis intelektas turi tamsiąją pusę ir tai labai susiję su tuo, kad juo gali naudotis ir kibernetiniai nusikaltėliai. Taigi, čia yra keletas „Ai“ naudojimo kibernetinio saugumo srityje trūkumų.

• AI gali pasinaudoti ir blogi vaikinai: Deja, dirbtinis intelektas neturi moralinio kompaso, o tai reiškia, kad kibernetiniai nusikaltėliai gali naudoti jos technologiją, kad sukurtų sudėtingesnes automatizuotas kibernetines atakas. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali būti naudojamas ieškant saugumo sistemų trūkumų, suteikiančių kibernetiniams nusikaltėliams galimybę jomis pasinaudoti.
• AI negali mąstyti už langelio ribų: Nors dirbtinis intelektas gali kaupti ir analizuoti informaciją, jo požiūris į mokymąsi nėra kūrybiškas. Be žmogaus prisilietimo jis gali būti neveiksmingas situacijose, kuriose reikia kūrybiškumo, pavyzdžiui, priešpriešinių išpuolių.
• AI nėra apsaugotas nuo klaidų: Nors žmonės yra labiau linkę į klaidas, dirbtinis intelektas taip pat gali būti apgautas. Pavyzdžiui, priešpriešinės atakos sukuriamos siekiant pergudrauti mašininio mokymosi algoritmą, todėl dirbtinis intelektas klaidingai interpretuoja kenkėjiškai sukurtus duomenis ir pradeda daryti klaidas, kurios kenkia bendram saugumui.

Kas turi daugiau naudos iš dirbtinio intelekto vaidmens kibernetinėje saugoje: geriesiems ar blogiečiams?

Nors abi pusės turi naudos iš AI vaidmens kibernetinio saugumo srityje, negalima paneigti, kad AI turi didžiulį potencialą padaryti internetinį pasaulį saugesnį.

AI gali padėti mums atrasti ir nustatyti prioritetus rizikas, tiesiogiai reaguoti į incidentus ir aptikti kibernetines grėsmes prieš padarant žalą. Nors dirbtinis intelektas turi trūkumų, tokia programinė įranga atlieka svarbų vaidmenį stiprinant kibernetinį saugumą. Tačiau mūsų pareiga yra užtikrinti, kad AI augimas nebūtų nekontroliuojamas.