Mūsų šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje duomenų pažeidimai yra nerimą keliantys dažni. Tiek asmenims, tiek organizacijoms gresia pavojus prarasti savo duomenis piktybiniams užpuolikams, o tai kartais gali sukelti pražūtingų pasekmių. Bet kaip tiksliai įvyksta duomenų pažeidimai? Kokie yra dažniausiai pasitaikantys būdai, kuriais jautrūs duomenys gali būti nutekėję iš įrenginių?
1. Kenkėjiška programa
Sąvoka „kenkėjiška programa“ apima daugybę pavojingų programų – nuo išpirkos reikalaujančių programų, Trojos arklių ir reklaminių programų. Kenkėjiška programa gali neigiamai paveikti įrenginius įvairiais būdais ir dažnai gali sukelti duomenų pažeidimus. Išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakos dažnai gali sukelti duomenų pažeidimus, kai užpuolikas užšifruos asmens ar organizacijos duomenis ir pareikalaus išpirkos už iššifravimo raktą. Jei auka nesilaikys reikalavimų, užpuolikas greičiausiai paviešins šiuos duomenis arba parduos juos tamsiajame žiniatinklyje.
Šiandien labai lengva nesąmoningai atsisiųsti kenkėjišką programą į savo įrenginį. Tai galima padaryti naudojant kenkėjiškas nuorodas, priedus ir kitus failus, naudojant įvairius vektorius. Pavyzdžiui, kenkėjiškų programų užkrėtimas per el. pašto priedus yra dažnas, kai kibernetiniai nusikaltėliai slepia kenkėjiškas programas iš pažiūros nepiktybiniuose prisegtuose el. pašto failuose.
2. Socialinė inžinerija
Socialinė inžinerija yra dar vienas dažniausiai naudojamas elektroninių nusikaltimų metodas. Tai gali būti naudojama kartu su kitų rūšių atakomis, pvz., sukčiavimu, bet visada apima vieną pagrindinį elementą: manipuliavimą. Kada socialinis inžinierius nusitaiko į auką, jie naudos apgaulingą ir įtikinančią kalbą, kad įtikintų arba priverstų juos atskleisti neskelbtiną informaciją.
Pavyzdžiui, sukčiavimo el. laiškuose dažnai vartojama skubi ir įtikinama kalba priversti nukentėjusįjį įvykdyti jo prašymą. Tipiškame kredencialų sukčiavimo el. laiške gali būti nurodyta, kad norint atlikti svarbų veiksmą, pvz., patvirtinti tapatybę arba įtartiną elgesį, reikia prisijungti prie konkrečios internetinės paskyros.
Kai auka naudoja pateiktą nuorodą, kad prisijungtų prie savo paskyros, ji iš esmės perduoda savo kredencialus užpuolikui per sukčiavimo svetainę.
Organizaciniu lygmeniu sėkminga socialinė inžinerija gali sukelti didžiulius duomenų pažeidimus, kurie gali būti pražūtingi aukai. Kai įmonės duomenys pavagiami, tiek jos darbuotojams, tiek klientams gali kilti pavojus, kad bus panaudota jų asmeninė informacija.
3. Silpni ir perdirbti slaptažodžiai
Tikrai patogu naudoti tą patį slaptažodį kelioms paskyroms, nes saugoti ir tvarkyti prisijungimo informaciją gali būti varginantis. Tačiau pakartotinai naudojant tą patį slaptažodį jūsų internetinės paskyros tampa labiau pažeidžiamos įsilaužimams, o tai sukels pavojų jūsų asmeninei informacijai. Taip yra todėl, kad užpuolikas, gavęs vieną iš jūsų slaptažodžių, gali jį parduoti internete, kad galėtų juo pasinaudoti kiti kenkėjiški veikėjai.
Tai reiškia, kad jei naudojate vieną slaptažodį kelioms paskyroms, galite vienu metu nulaužti kelias paskyras, jei slaptažodis pateks į netinkamas rankas. Be to, labai paprasto slaptažodžio naudojimas taip pat gali būti didelė klaida. Kuo paprastesnis slaptažodis, tuo mažiau laiko prireiks, kol įsilaužėlis jį nulaužs. Taigi, pridėdami daugiau skaičių, simbolių ir didžiųjų raidžių, slaptažodis tampa sudėtingesnis, todėl jį sunkiau nulaužti.
4. Žmogiška klaida
Deja, žmogaus klaidos yra viena dažniausių duomenų pažeidimo priežasčių. Nors mūsų įrenginiai kartais gali sugesti, daug labiau tikėtina, kad dėl žmogaus sukeltos gedimo bus pavogti neskelbtini duomenys. Tiesą sakant, „Verizon“ savo pranešime teigė 2022 m. duomenų pažeidimo tyrimų ataskaita kad 82 % duomenų pažeidimų yra susiję su žmogiškuoju elementu.
Žmogaus klaidos kibernetinio saugumo srityje gali būti susijusios su daugeliu dalykų. Pavyzdžiui, įmonė gali pamiršti atnaujinti saugos programinę įrangą arba asmuo gali palikti savo įrenginį neužrakintą viešoje vietoje. Būtent šios nedidelės klaidos gali sukelti rimtų pasekmių, pvz., duomenų pažeidimą.
5. Nepakankamos saugumo priemonės
Gali būti netikėta sužinoti, kiek reikia aprūpinti savo įrenginius ir paskyras, kad šiais laikais būtų veiksmingai apsaugota nuo atakų. Bėgant metams kibernetiniai nusikaltėliai sukūrė šimtus skirtingų atakų metodų, kai kurie iš jų sugebėjo apeiti arba viršyti įprastas saugumo priemones. Štai kodėl labai svarbu turėti įvairius saugumo lygius, kad apsaugotumėte savo skaitmeninius duomenis.
Pavyzdžiui, jei savo socialinės žiniasklaidos paskyrose nenaudojate dviejų veiksnių autentifikavimo, kibernetiniam nusikaltėliui bus daug lengviau įsilaužti į jas. Arba, jei nesate naudojant VPN prisijungus prie viešojo Wi-Fi tinklo, taip pat keliate pavojų savo duomenims.
Organizaciniu lygmeniu nepakankamos saugumo priemonės taip pat gali būti įprastas dalykas. Šifravimo trūkumas, pasenusi antivirusinė programinė įranga ir nereglamentuojami paskyros leidimai gali sukelti duomenų pažeidimus, todėl įmonės vis labiau suvokia savo kibernetinio saugumo lygį.
6. Fizinio įrenginio vagystė
Duomenų pažeidimai ne visada yra visiškai nuotoliniai. Kartais duomenys pavagiami fiziškai pavagiant skaitmeninius įrenginius. Pavyzdžiui, jei kas nors USB atmintinėje saugo privačią informaciją, ja gali būti nesunku išnaudoti, jei diskas patektų į piktavališko veikėjo rankas.
Kai kurie žmonės organizacijose netgi veikia kaip viešai neatskleista informacija ir gali pavogti įmonės techninę įrangą, kad galėtų pasiekti neskelbtinus duomenis. Jei tam tikras įrenginys neapsaugotas slaptažodžiu arba prisijungimo prie PIN kodo, grėsmės subjektui gali būti neįtikėtinai lengva pasiekti atitinkamus duomenis ir išnaudoti juos savo naudai.
7. Darbuotojų mokymo trūkumas
Organizacijose svarbu, kad darbuotojai žinotų, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad išvengtų kibernetinių atakų. Nors ne visas kibernetines atakas galima sustabdyti, yra daug atvejų, kai aukos turi laikytis tam tikro lygio reikalavimų.
Tiesą sakant, dauguma asmenų nėra pakankamai išsilavinę apie elektroninius nusikaltimus, o tai reiškia, kad užpuolikai gali juos daug lengviau apgauti. Taigi, kai kurios įmonės dabar ėmėsi mokymų savo darbuotojams, kaip pastebėti ir išvengti galimų išpuolių. Pavyzdžiui, apmokydami savo darbuotojus apie pagrindinius sukčiavimo el. laiškų požymius arba raudonas vėliavėles aplink įtartinus failus, galite apsaugoti įmonės duomenis.
Duomenų pažeidimai dabar kelia didžiulį susirūpinimą
Nesvarbu, ar esate paprastas asmuo, ar didžiulė korporacija, duomenų pažeidimo rizika visada yra. Šiandien duomenys yra labai vertingi, nes piktybiniai veikėjai uždirba tūkstančius ar milijonus dolerių, parduodami informaciją tamsiose rinkose. Dėl šios nuolatinės grėsmės labai svarbu užtikrinti, kad jūsų įrenginiai ir paskyros būtų kuo veiksmingiau apsaugoti, kad jūsų duomenys būtų apsaugoti.
