8 pagrindiniai serverių tipai, naudojami kompiuterių tinkle

Šiuolaikiniame programavime vyraujanti architektūra remiasi kliento ir serverio ryšiu. Kliento kompiuteris prašo duomenų iš serverio. Serveris gauna užklausą ir į ją atsako pateikdamas duomenis arba kažkokią klaidą.

Žodis „serveris“ gali reikšti ir kompiuterio aparatinę įrangą, ir programinę įrangą, teikiančią funkcionalumą kitoms programoms.

Serveriai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vartojant prekes ir paslaugas, o kompiuterių tinkluose naudojami įvairūs serveriai. Sužinokite, kas tai yra, jų naudojimo atvejai ir kuo jie skiriasi.

1. Kilmės serveriai

Pradinis serveris klauso ir atsako į gaunamas interneto užklausas. Paprastai jis naudojamas kartu su krašto ir talpyklos serveriais. Origin serveriai susideda iš vienos ar kelių programų, teikiančių žiniatinklio turinį klientams.

Jis dažniausiai naudojamas klientams aptarnauti, pavyzdžiui, svetainė su duomenimis. Kilmės serveriai gali būti lėti. Taip yra todėl, kad greitis priklauso nuo atstumo tarp kliento ir serverio. Serveris turi apdoroti klientų užklausas ir atsakymus, todėl įkėlimas vėluoja.

Galite sumažinti kilmės serverių delsą naudodami turinio pristatymo tinklą (CDN). CDN sudaro paskirstyti serveriai, talpinantys turinį arti kliento. Tai sumažina atstumą tarp pradinio serverio ir kliento ir sumažina delsą.

CDN lengvai perkelia interneto turtą, pvz., HTML puslapius, „JavaScript“ failus, vaizdus ir vaizdo įrašus. Šis turtas padeda perduoti interneto turinį.

2. Tarpiniai serveriai

Tarpinis serveris yra programa, kuri veikia kaip tarpininkas tarp kliento ir serverio. Jie apdoroja užklausą kliento vardu ir užmaskuoja jo tapatybę. Jie pateikia atsakymą iš šaltinio serverio.

Tarpiniai serveriai veikia kaip turinio valdymo programinė įranga. Jie filtruoja užšifruotus duomenis, registruoja, pasiekia paslaugas ir padidina tinklo saugumą. Tarpiniai serveriai darbui atlikti naudoja įvairių tipų protokolus.

Tu gali sukurti savo tarpinį serverį padėti paslėpti jūsų įrenginių tapatybę žiniatinklyje. Tai gali sumažinti tikimybę, kad patirsite priepuolį. Organizacijos naudoja tarpinius serverius, kad apribotų tinkle pasiekiamo žiniatinklio turinio tipą. Jie dirba kartu su pradiniais serveriais, kad sumažintų delsą ir pagerintų saugumą.

3. Web serveriai

Žiniatinklio serveris yra programinė ir aparatinė įranga, apdorojanti užklausas žiniatinklyje. Žiniatinklio serveriai turiniui apdoroti naudoja tinklo protokolus. Šie protokolai apima HTTP (hiperteksto perdavimo protokolą), SMTP (paprastą pašto perdavimo protokolą) ir FTP (failų perdavimo protokolą).

Žiniatinklio serveriai rodo svetainės turinį. Jie apdoroja, saugo ir pateikia turinį per žiniatinklį vartotojams. Žiniatinklio serverio aparatinė įranga jungiasi ir keičiasi duomenimis su prijungtais įrenginiais.

Programinė įranga kontroliuoja, kaip vartotojas pasiekia duomenis. Galite naudoti žiniatinklio serverius žiniatinklio prieglobai arba žiniatinklio programų duomenų prieglobai.

4. Duomenų bazių serveriai

Duomenų bazių serveriai valdo duomenų bazes, kuriose yra duomenų ar informacijos. Tai gali būti bet koks serveris, kuris palaiko failus duomenų bazės programoje. Jie kontroliuoja įgaliotų vartotojų prieigą prie duomenų bazės.

Programuotojai kuria duomenų bazes duomenų bazių serveriuose naudodami tokias scenarijų kalbas kaip SQL. Programos turi prisijungti prie duomenų bazės serverio, kad galėtų pasiekti duomenų bazę.

Duomenų bazių serveriai saugo duomenų atsargines kopijas centrinėje vietoje. Jie leidžia įgaliotiems vartotojams ir tinklo programoms pasiekti duomenis. Organizacijos naudoja duomenų bazių serverius klientų užklausoms filtruoti ir duomenims apsaugoti.

Viena duomenų bazė gali turėti kelis serverius, o kelios duomenų bazės gali turėti vieną serverį. Duomenų bazių serverių pavyzdžiai yra „Microsoft SQL Server“ arba „Oracle“.

5. Debesų serveriai

Debesų serveris yra centralizuotas serveris, kurį nuotoliniu būdu priglobia debesies paslaugų teikėjas. Klientai gali pasiekti serverį per interneto ryšį. Kaip ir fiziniai serveriai, debesies serveriai gali saugoti, apdoroti ir pateikti duomenis. Debesų serveriai teikia paslaugas klientams nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo vietos.

Debesų serveriai yra fiziniai serveriai, pristatomi internetu. Tai vyksta per procesą, vadinamą virtualizacija. Kai hipervizorius abstrahuoja fizinius serverius, jis sukuria virtualų išteklius. Tada virtualūs ištekliai automatizuojami ir pristatomi klientams internetu.

Klientai, naudojantys debesies serverius, neturi savo fizinių serverių ir nevaldo jų. Vietoj to, trečiosios šalies organizacija teikia serverio paslaugas. Tai yra infrastruktūros kaip paslaugos (IaaS) modelis.

Tai debesų kompiuterijos forma, teikianti virtualias paslaugas internetu. Klientai moka naudoti debesies serverius, kad saugotų ir tvarkytų išteklius bei pakeistų mastelį, kai tik nori. Klientai gali bendrinti viešą debesį arba turėti privatų ar hibridinį debesį (vietinį ir virtualų). Debesų serverių tiekėjų pavyzdžiai yra „Amazon Web Services“ ir „Microsoft Azure“.

6. Pašto serveriai

Pašto serveriai valdo pašto siuntimą ir gavimą tinkle. Priima laiškus iš klientų ir pristato laiškus į kitus pašto serverius ir klientus. Pašto serveriai tvarko ir pristato el. laiškus tokiu tinklu kaip internetas.

Pašto serveris teikia el. pašto paslaugas. Jis gauna el. laišką iš kliento ir pristato jį į kitą pašto serverį. Klientas gali būti bet kokia kompiuterinė programinė įranga, pavyzdžiui, stalinis kompiuteris arba mobilusis įrenginys. Pašto serveriai naudoja SMTP informacijai apdoroti ir pristatyti. „Gmail“ teikia nemokamą SMTP serverį kuriuos galite naudoti el. laiškams siųsti iš savo programos ar svetainės. Pašto serverius naudojančių klientų pavyzdžiai yra „Gmail“, „Yahoo“ ir kt.

7. DNS serveriai

DNS (domeno vardų paslauga) serveris verčia domenų vardus į atitinkamus IP adresus. Jūsų naršyklė nurodo DNS serverį, kai įvedate domeno pavadinimą į savo naršyklę. Kompiuterių tinkle visi įrenginiai turi identifikuojantį IP adresą. Prisijungdami prie interneto jie naudoja IP adresą, kad galėtų identifikuoti save.

DNS serveris leidžia neįsiminti IP adresų. Vietoj to, įvedus domeno pavadinimą, jis paverčiamas IP adresu ir randamas ieškomas šaltinis. Yra dinaminiai DNS serveriai ir statiniai DNS serveriai. Tai galite padaryti rankiniu būdu arba naudoti a nemokamas dinaminis DNS teikėjas.

8. DHCP serveris

DHCP (Dynamic Host Communication Protocol) serveris konfigūruoja klientų kompiuterių tinklo nustatymus. Jis dinamiškai paskirsto IP adresus kompiuteriams LAN tinkle. Jei neturite DHCP serverio, kiekvieno tinklo įrenginio IP adresus turėsite konfigūruoti rankiniu būdu.

Kam naudojami serveriai?

Serveriai yra tam, kad palengvintų duomenų teikimą vartotojams. Jie gali valdyti tinklą, dalytis programomis, talpinti duomenų bazes ir tinklalapius bei perduoti el.

Yra daug kitų tipų serverių, naudojamų kompiuterių tinkle. Kiti, pavyzdžiui, FTP serveriai, programų serveriai, DHCP ir failų serveriai, yra vienodai svarbūs. Kiekvienas serveris turi specifines funkcijas ir naudojimo atvejus.

Jei dirbate technologijų srityje, svarbu žinoti, kaip veikia serveriai. Serverių supratimas padeda maksimaliai padidinti jų galimybes fizinėse ir virtualiose platformose.