Vis daugiau laiko praleidžiame internete (ir jame), žmonės užduoda rimtų klausimų apie „virtualiąją tapatybę“. Bet ką tai reiškia, ką tai daro ir kaip tai veikia? Kokios organizacijos bando tai suteikti?
Išsiaiškinkime.
Kas yra virtuali tapatybė?
Į virtualią tapatybę galima pažvelgti iš dviejų pusių. Virtualios tapatybės dalis yra filosofinis ir socialinis klausimas, susijęs su tuo, kaip mes pasirenkame reprezentuoti save internete.
Kitas aspektas yra technologinis klausimas, susijęs su programine įranga ir sistemomis, leidžiančiomis naršyti žiniatinklyje kartu su tam tikra informacija ir turtu.
Socialinė skaitmeninės tapatybės pusė
Iš socialinės pusės skaitmeninė tapatybė yra tai, kaip mes atstovaujame save internete. Kai kurie virtualios tapatybės aspektai jau žinomi ir jau seniai. Tokie dalykai kaip profilio nuotraukos socialinėje žiniasklaidoje yra pagrindinis skaitmeninės tapatybės pavyzdys.
Kiti mūsų socialinės skaitmeninės tapatybės elementai buvo kuriami trumpiau ir tik dabar tampa svarbiais, praktiniais mūsų „tikrojo gyvenimo“ elementais. To pavyzdys būtų įtraukiantys avatarai aplinkos.
Virtuali aplinka dažniausiai naudojama žaidimams ir bendravimui, tačiau taip pat vis dažniau naudojama verslo, profesinio ar švietimo nuotoliniam bendradarbiavimui ir tinklų kūrimui. Dėl to asmenys turi daug galimybių tyrinėti tapatybę skirtingai reprezentuodami save skirtingose virtualiose aplinkose.
Profesionaliose virtualiose nustatymuose galime pasirinkti atrodyti kaip patys, bet kasdieniuose virtualiuose nustatymuose galime pasirinkti fantastiškesnius vaizdus. Nors dėl to kiekvienam asmeniui gali atsirasti kelios skirtingos skaitmeninės tapatybės, šios tapatybės būtinai bus susietos su mūsų viena žmogaus tapatybe. Štai čia ir atsiranda techninė virtualios tapatybės idėja.
Techninė skaitmeninės tapatybės pusė
Techniniu požiūriu skaitmeninė tapatybė reiškia galimybę iš vienos internetinės patirties į kitą atsinešti identifikavimo, mokėjimo įrankius ir lėšas bei kitą virtualų turtą. Kaip ir socialinė skaitmeninės tapatybės pusė, daugelis šios technologinės skaitmeninės tapatybės elementų jau yra įdiegti.
Pavyzdžiui, gana paprasta naudotis mokėjimo svetainėmis, pvz., „PayPal“, keliose svetainėse, kai esate prisijungę su ta pačia naršykle. Prisijungimas prie skirtingų internetinių patirčių naudojant sukurtą paskyrą platformoje, pvz., „Facebook“, „Google“ ar „Apple“, taip pat yra ankstyvas internetinės „nešiojamosios“ tapatybės pavyzdys.
Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl šie nusistovėję skaitmeninės tapatybės metodai neveiks naujos kartos žiniatinklyje – bent jau ne taip, kaip jie veikia šiuo metu. Viena vertus, daugelis įtraukiančių potyrių yra jų pačių taikomosios programos, todėl negalite tiesiog prisijungti naudodami kitas naršyklėje išsaugotas paskyras.
Be to, naujos technologijos, sukurtos informacinėse ir finansinėse technologijose, vis dažniau naudojamos naujais būdais, kurių nepalaiko senos mokėjimo sistemos. Pavyzdžiui, veikia blokų grandinės kaip mokėjimo įrankis, bet ir saugus fizinis turtas, veikiantis visose internetinėse platformose. Tačiau jų nepalaiko nustatytos finansinės programos.
Gali atrodyti, kad šios naujos technologijos apsunkina techninę skaitmeninės tapatybės plėtrą. Jie yra. Tačiau jų, kaip ne tik mokėjimo sistemos ir ne tik profilio, naudingumas reiškia, kad jie taip pat gali išspręsti problemas, kurių neapima tokios įmonės kaip „Google“.
Kas suteikia skaitmeninę tapatybę?
Organizacijos stengiasi įveikti skaitmeninės tapatybės teikiamas galimybes ir kliūtis naujos kartos internetas. Jas galima apytiksliai suskirstyti į pasenusias skaičiavimo įmones ir besikuriančias technologijų įmones. Taip pat yra keletas informacinių technologijų pavyzdžių, sujungiančių kai kurias abiejų šių kitų metodų stipriąsias puses.
1. Apple ir Google
Kaip ir „Meta“, „Apple“ leidžia vartotojams prisijungti prie daugelio svetainių naudojant „Apple“ paskyrą. Kadangi „Apple“ turi išsamesnę techninės ir programinės įrangos ekosistemą nei „Facebook“, tai gali būti svarbesnis įrankis. Tai ypač aktualu, nes „Apple“ aktyviai veikia mokėjimų infrastruktūros kūrimas, pvz., „Apple Pay“. ir Apple piniginė.
Tą patį galima pasakyti ir apie Google. Nors „Google“ mažiau dėmesio skyrė aparatinės įrangos infrastruktūrai, ji turi didesnę socialinę infrastruktūrą naudodama tokius įrankius kaip „Gsuite“. Taigi, kai vartotojas prisijungia prie svetainės naudodamas savo „Google“ adresą, jis dažnai gali susieti kontaktus, kalendorius ir kitas paslaugas, todėl internetinė patirtis yra patogesnė ir darnesnė.
Jau kurį laiką vartotojai gali prisiregistruoti ir prisijungti prie vis daugiau internetinių svetainių ir paslaugų naudodami „Facebook“ paskyrą. Tai leidžia patogiau pradėti naudotis naujomis paslaugomis, tačiau dažniausiai tai nepalengvina naudojimosi tomis paslaugomis.
Taip yra daugiausia todėl, kad „Facebook“ tvarkoma informacija ne visada yra pati praktiškiausia. Pavyzdžiui, prisijungus prie naujos internetinės platformos su Facebook paskyra, atsiskaitymas už prekes ir paslaugas nepalengvėja. Tai galėjo būti kitaip, jei Libra/Diem kriptovaliutų projektas būtų išsipildęs, tačiau moneta taip ir nepasitvirtino.
3. Naujos svetainės ir paslaugos
Jau aptarėme, kad daugelis išlikusių skaitmeninės tapatybės sprendimų yra nepakankami, nes jie nesujungia skirtingų platformų programų. Ši problema sprendžiama derinant naujas technologijas ir patirtį, grįžtant prie žiniatinklio, o ne programėlių modelių.
Drąsus yra šifravimui palanki naršyklė su integruota pinigine. Drąsus gali integruotis su MetaMask. Be kitų paslaugų, „MetaMask“ leidžia vartotojams importuoti nepakeičiamus žetonus (NFT) į suderinamas internetines programas. Tai įtraukia Paruoštas žaidėjas aš, kuri leidžia vartotojams sukurti vieną virtualų avatarą kurias galima naudoti šimtuose internetinių platformų.
Liquid Avatar technologijos teikia „Self Suvereign Identity“ paslaugas, skirtas valdyti, kontroliuoti ir gauti naudos iš skaitmeninės tapatybės. Tai apima įrankius, skirtus valdyti, kaip informacija dalijamasi svetainėse ir įtraukiančiose erdvėse. Bendrovė taip pat paskelbė apie išankstinio mokėjimo debeto kortelę su atlygiais už pinigų išleidimą fiziniame ar virtualiame pasaulyje.
4. Įsikūrę novatoriai
Net jei skeptiškai vertinate Metaverse ir kriptovaliutas, tai nereiškia, kad negalite pasinaudoti skaitmenine tapatybe, apsaugota pažangiais skaičiavimais.
Patikimi kompiuterių gigantai, įskaitant Microsoft ir IBM, dirba su blokų grandinės sprendimais, kad apsaugotų virtualią tapatybę. Jie naudoja blokų grandinę ir kai kurias kitas technologijas, kurias galite susieti su kriptovaliutomis, tačiau jie taip pat atneša technologijas, patirtį, išteklius ir pasitikėjimą ant stalo, ko kriptovaliutų projektai negali pasiūlymas.
Ar tikrai norime skaitmeninės tapatybės teikėjo?
Mūsų skaitmeninė tapatybė jau svarbi; jie tiesiog suskirstyti į dalis ir juos sunku naudoti. Vis daugiau savo gyvenimo pragyvename virtualiuose tinkluose, kurie vis labiau gali užmegzti ryšius su kiekvienu kita, patikimų, patikrinamų, vientisų ir patogių skaitmeninių tapatybių nustatymas taps dar daugiau svarbu.
Tačiau tie, kurie teikia šią skaitmeninės tapatybės paslaugą, turės daug asmeninių ir potencialiai neskelbtinų duomenų. Kai kurie ragino nevyriausybinę, pelno nesiekiančią organizaciją valdyti visus tuos duomenis.
Tokia organizacija turėtų mažai paskatų parduoti duomenis arba naudoti tuos duomenis prieš savo vartotojus. Tačiau jei kuri nors organizacija pasiūlytų skaitmeninę tapatybę, tai būtų didžiulis įsipareigojimas, kuriam prireiktų išteklių ir kapitalo, kuris gali būti ne pelno NVO.
Sunku nuspėti ateitį. Tačiau tikėtina, kad artimiausiu metu kai kurie iš mūsų sukurs savo skaitmeninę tapatybę naudodami ankstyvuosius Web 3.0 įrankius, tokius kaip kai kurie iš aukščiau išvardytų. Likusiems mums greičiausiai teks laukti didesnio sprendimų, tokių kaip „Microsoft“, atsiradimo ir plėtros.
Kas yra kas ateities žiniatinklyje?
Skaitmeninės tapatybės padės mums naršyti internete, tačiau mums taip pat reikia būdo, kaip atpažinti ir atpažinti vienas kitą. Abu šie elementai tampa reikalingesni ir sudėtingesni, nes įtraukiantys potyriai suteikia mums galimybių tyrinėti naujus savęs tapatybės ir savęs reprezentavimo metodus.
Tapatybės poreikis yra senas, dabar jį sprendžia naujos technologijos. Ir laikui bėgant galime tikėtis, kad jie taps įprastesni mūsų gyvenime.
Kaip Web 3.0 pakeis interneto privatumą?
Skaitykite toliau
Susijusios temos
- Paaiškinta technologija
- Žiniatinklis
- Virtuali tapatybė
Apie autorių
Jon Jaehnig yra laisvai samdomas rašytojas / redaktorius, besidomintis eksponentinėmis technologijomis. Jonas yra įgijęs mokslinės ir techninės komunikacijos bakalauro laipsnį kartu su žurnalistikos studentu iš Mičigano technologijos universiteto.
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį
Prisijunkite prie mūsų naujienlaiškio, kad gautumėte techninių patarimų, apžvalgų, nemokamų el. knygų ir išskirtinių pasiūlymų!
Norėdami užsiprenumeruoti, spustelėkite čia