Ar galite išsiversti naudodami tik „Flatpak“ skirtą „Linux“ darbalaukį?

„Flatpak“ yra vienas iš naujesnių paketų formatų, skirtų „Linux“ darbalaukiui. Tai yra vienas formatas, leidžiantis įdiegti programinę įrangą bet kuriame „Linux“ platinime, o teoriškai ši programinė įranga pasiekia tik jūsų leidžiamas kompiuterio dalis.

Kai kurie „Linux“ platinimai jau labai plačiai priėmė „Flatpak“, naudodamiesi „viskas“ formatu. Ką reiškia naudoti tik „Flatpak“ darbalaukį?

Kas yra Flatpak?

„Flatpak“ yra būdas platinti ar atsisiųsti programas, skirtas „Linux“. Apie juos galima daug pasakyti, todėl norėdami giliai pasinerti, apsilankykite mūsų paaiškinimas apie „Flatpak“ programas.

Norėdami trumpai apžvelgti, yra keletas problemų, kurias „Flatpak“ programos turi išspręsti:

• „Flatpak“ yra universalus formatas, skirtas praktiškai visiems „Linux“ platinimams.
• Jis izoliuoja programas viena nuo kitos, suteikia tik prieigą prie dalių, kurioms suteikiate leidimą, panašiai kaip „Android“ ir „iOS“.
• Įdiegę ar pašalinę „Flatpak“ programas nereikia įvesti slaptažodžio.
• „Flatpak“ programos ir toliau dirba su naujesnėmis „Linux“ versijomis.

Paprasčiau tariant, „Flatpak“ siekia, kad programų kūrimas ir platinimas „Linux“ būtų toks pat paprastas ir saugus kaip ir mobiliuosiuose įrenginiuose.

Kurie „Linux“ distribucijos yra tik „Flatpak“?

Ne visi distribucijos, kuriose „Flatpak“ buvo naudojamas kaip pagrindinis paketo formatas, tai padarė vienodai. Tačiau tai yra trys žinomi „Linux“ distribucijos, kuriose „Flatpak“ buvo numatytasis ir pagrindinis programų platinimo būdas.

1. Fedora Silverblue

„Fedora Silverblue“ yra „Fedora Workstation“ versija, kuri, užuot kūrusi sistemą su RPM, pagrindinę failų sistemą traktuoja kaip tik skaitomą vaizdą, valdomą programinės įrangos, žinomos kaip „OSTree“. Neatsisiunčiate sistemos naujinimų, atsisiunčiate visiškai naują vaizdą, kad pakeistumėte esamą.

Tai naudinga tuo, kad sunku sugadinti sistemą iki taško, kuriame ji negali paleisti. Ir jei nauja versija sukelia problemų, taip pat lengva paleisti ankstesnį vaizdą ir anuliuoti nepageidaujamus pakeitimus.

Kalbant apie programinę įrangą, Fedora Silverblue kreipiasi į „Flatpak“. Visos programos, kurias įdiegiate iš „GNOME Software“, yra „Flatpak“ formato. „Fedora“ palaiko savo „Flatpak“ programų rinkinį, o daugiau galite kreiptis į „Flathub“.

Norėdami įdiegti programinę įrangą bet kokiu kitu formatu, galite tai padaryti terminale esančiame konteineryje, naudodami programą, žinomą kaip „Toolbox“, arba prie sistemos vaizdo pridėti konkrečius PTP. Kadangi prie vaizdo pridėti RPM reikia kiekvieną kartą iš naujo paleisti, tai nėra idealus būdas įdiegti programas ir yra geriausias tik toms programoms, kurios dar nepasiekiamos „Flatpak“ formatu.

2. Begalinė OS

„Endless OS“ yra platinimas, skirtas vaikams, mokykloms ir pasaulio vietovėms be nuolatinės interneto prieigos. Kaip ir „Silverblue“, „Endless“ naudoja OSTree ir Flatpak derinį. Skirtingai nei „Silverblue“, „Endless OS“ sistemos vaizdas yra pagrįstas DEB.

„Endless“ laikosi griežtesnio požiūrio į programas. Programinę įrangą diegiate tik per „App Center“, kuri platina tik „Flatpak“ formato programas.

„Endless OS“ nenaudoja tradicinės darbalaukio sąsajos (nors ji pagrįsta GNOME), taip pat daugelis jos programų nėra tradicinės „Linux“ programos. Tai iš esmės kitokia patirtis.

3. Pradinė OS

Pradinė OS taip pat labai skiriasi nuo „Linux“. Pradedant nuo elementarios OS 6, „AppCenter“ pagal numatytuosius nustatymus rodo tik specialiai pradinei OS sukurtas programas ir tik „Flatpak“ programas.

Taigi, nors elementari OS išlieka tradicine paketų sistema, su sistemos atnaujinimai platinami kaip DEB, „AppCenter“ nematote jokių programų, įdiegtų kaip DEB.

Kadangi pagrindinė OS išlieka „Ubuntu“ platinimo programa, vis tiek galite naudoti terminalą bet kuriai programai įdiegti galima rasti „Ubuntu“ saugyklose, tačiau būsite priklausomi nuo terminalo, kad įdiegtumėte naujinimus arba juos pašalintumėte programas.

Kita vertus, jei įdiegsite vieną programą iš „Flathub“, „AppCenter“ galėsite matyti visas iš to šaltinio pasiekiamas programas, nes tai yra „Flatpak“ programos.

Ar „Flatpak“ naudojimas yra praktiškas?

Tai priklauso nuo to, kokią programinę įrangą reguliariai naudojate, ir kokios patirties norite turėti. Atkreipkite dėmesį, kad kiekvienas iš trijų aukščiau išvardytų distribucijų suteikia specializuotą vartotojo patirtį.

„Fedora Silverblue“ iš esmės suteikia gryniausią „Linux“ naudojamą GNOME patirtį, naudojant bendruomenės sutelktas technologijas. „GNOME“ bendruomenė skyrė daugiau energijos kurdama ir naudodama „Flatpak“ formatą nei kitos „Linux“ darbalaukio aplinkos, o dauguma „GNOME“ programinės įrangos yra lengvai prieinamos.

Panašiai elementarioje OS turėsite geriausią patirtį, kai laikysitės kuruojamų elementarių programų. Rašymo metu kitos „Flathub“ programos greičiausiai išsiskirs 6.0 versijoje nei įjungtos ankstesnės versijos, nes dabar daugelis programų pagal nutylėjimą naudoja „GNOME Adwaita“ temą, o ne elementarią tema.

Ir kaip minėta anksčiau, „Endless OS“ iš tikrųjų yra savas dalykas.

Kas gali norėti tik „Flatpak“?

Jei norite, kad operacinė sistema veiktų ir nepasitrauktų, šis metodas yra žingsnis ta linkme. Vartotojai negali sukonfigūruoti savo sistemų taip paprastai, kaip tradiciškai daroma naudojant „Linux“, tačiau yra daug mažiau klaidų.

Jei dauguma jūsų naudojamų programų pasiekiamos naudojant „Flathub“, mažesnė tikimybė, kad jūsų darbo eiga bus žymiai sutrikdyta.

Leidimų modelis suteikia daugiau ramybės. Galite neleisti programoms pasiekti jūsų kompiuterio dalių, kurios jums gali nepatikti. Tai dar labiau pliusas, kai įdiegiate patentuotą programinę įrangą, kuria galite nepasitikėti.

Jei esate kūrėjas, „Silverblue“ konteinerių metodas taip pat leidžia jums dirbti neįdiegus daugybės priklausomybių pagrindinėje sistemoje.

Kas gali norėti išvengti tik „Flatpak“?

Jei pirmiausia naudojate kelių platformų programas ar daugiau nišinių specializuotų programų, kurių nėra „Flathub“, šias programas galima įdiegti „Silverblue“ ir elementari OS, tačiau patirtis reikalauja šokinėti per daugiau lankų, nei esate įpratę, ir galutinis rezultatas gali būti ne toks malonus, kaip anksčiau.

Jei esate kūrėjas, turėsite pritaikyti savo darbo eigą. Kai kuriuose platintuvuose galbūt visai negalėsite atlikti tokio darbo, kokio norėtumėte.

„Flatpak“ programų failai yra didesni nei DEB ar RPM. Tai reiškia, kad atsisiuntimams naudosite daugiau interneto pralaidumo ir daugiau vietos standžiajame diske. Tai reikia nepamiršti, jei bet kuris iš jų yra brangesnis.

Jei mėgstate pritaikyti kiekvieną kompiuterio aspektą, „Flatpak“ dizainui būdinga izoliacija gali trukdyti. Galima tematikuoti „Flatpak“ programas, tačiau kol visa jūsų naudojama programinė įranga nebus sukonfigūruota dirbti su „Flatpak“ leidimų sistema, galite pastebėti, kad kai kurie jūsų pritaikymo įrankiai neveikia.

„Flatpak“ nuėjo ilgą kelią

Ne taip seniai „Flatpak“ pažadėjo ateiti lengvesnius laikus. Dabar „Linux“ naujokai gali įdiegti naujausią programinę įrangą savo mašinose, neperžengdami jokių senų kliūčių.

Technologija pakankamai pažengė į priekį, todėl „Linux“ staliniai kompiuteriai gali susitelkti į formatą ir užtikrinti stabilią ir patikimą patirtį. Kyla klausimas, ar ši patirtis keičia daug ką, kas jums asmeniškai patinka „Linux“.

„Flathub“ vs. „Snap Store“: geriausios „Linux“ programų atsisiuntimo svetainės

Kai norite atsisiųsti „Linux“ programas, kaip palyginti „Flathub“ ir „Snap Store“? Mes supriešiname juos vienas su kitu, kad išsiaiškintume.

Skaityti toliau

Apie autorių